Kaip pasigaminti šampūną
Kai kolegės – maisto tinklaraštininkės rauna dilgėles sriuboms, virtinukams, makaronams ir salotoms, aš nusprendžiau susimakaluoti iš jų plaukus stiprinantį šampūną. Sako, kad dėl jų plaukai mažiau slenka, mažiau riebaluojasi, o galva – mažiau pleiskanoja. Pabandom?
Dilgėles susidžiovinau, paėmusi porą saujų susimaliau kavamale, gavosi 9 gramai dilgėlių miltelių. Užpyliau juos 80g distiliuoto vandens ir palikau parai, kad pritrauktų, karts nuo karto indelį papurtydama, keletą kartų perkošiau. Tokiu būdu pasigaminau beveik juodą dilgėlių ištrauką (todėl šis šampūnas labiau rekomenduotinas tamsiaplaukėms).
100ml šampūno naudojau:
57 g dilgėlių ištraukos vandenyje;
25g tirštojo putoklio (INCI: Lauryl glucoside);
12 g cukraus putoklio (INCI: Decyl glucoside);
5 g kokosų putoklio (INCI: Coco glucoside and glyceryl oleate);
3 g augalinio glicerino;
1 g ksantano;
78 l provitamino B5 (pantenolio);
54 l AHA rūgščių;
20 l Atlasinio kedro eterinio aliejaus;
20 l pačiulio eterinio aliejaus;
18 l konservanto Cosgard.
Sumaišiau putoklius, įpyliau ištrauką, gliceriną, vėl pamaišiau, subėriau ksantaną, vėl pamaišiau, sulašinau likusius priedus ir dar pamaišiau. Maišyti reikia atsargiai ir nelabai smarkiai, kad šampūnas nesuputotų anksčiau laiko. Pamatavau pH – 5,5, idealu! Turėjau po ranka pieno rūgšties pasidėjusi, jei reikėtų dar parūgštinti, bet kad iš karto gavosi puikiai. Šampūnas galėtų gal daugiau putoti, tada būtų skalsesnis – kitą kartą daugiau cukraus putoklio pripilsiu. O šiaip puikiai plauna plaukus ir galvos odą (juk tam jis ir skirtas, ar ne?), bet nėra toks agresyvus nei kaip įprastiniai parduotuviniai, nei kaip mano išbandyti ekologiški šampūnai, mat jame esantys detergentai – tik gliukozidai, jokių sulfatų ir juolab naftos subproduktų. Gal kas yra įpratęs prie visų tų hedendšouldersų, tai jiems nieko, bet kai aš išsiplaunu plaukus tokiais agresyviais dalykais, mano galvos oda kaipmat parausta, supleiskanoja ir ima niežėti. O iš gliukozidų ir mažiems vaikučiams galima šampūną sumakaluoti – tik jau tada ne dilgėlių, o kokių medetkų ištrauka labiau tiktų, ir ne eteriniai aliejai su pantenoliu, o koks bisabololis, alantoinas į sudėtį įeitų.
***
P.S. Kadangi beveik po kiekvienu įrašu apie kosmetiką sulaukiu klausimo apie tai, kur perku priemones, parašysiu iš karto, nors už reklamą man niekas nemokėjo – prancūzų Aroma-zone. O dilgėlės tai vietinės.
komentarai
Join the discussion and tell us your opinion.
Sveika,
visad įdomu perskaityt apie Tavo naujus gaminius.Sužinau, kaip pasigaminti,kai ką ir pati pabandau (jau keletą kartų džiuginau artimuosius ir šiaip gerus žmones savo gamybos lūpų balzamu).
Noriu paklausti-gal teko išbandyti NATURA SIBERIKA šampūnus?Jų sudėtyje-vien augaliniai komponentai,bet ar tikrai įmanoma tik iš jų pagaminti šampūną?
Sveika, labai malonu, kad padedu žengti natūralesnio ir sveikesnio gyvenimo link. Taip, Natura siberica šampūnus esu išbandžiusi ir ne vieną. Visgi net ir jie dirgino mano galvos odą iki sauso pleiskanojimo ir niežėjimo.
Va, pasiėmiau turimą jų šampūną visų tipų plaukams, skaitau sudėtį. Plovimui ir putojimui naudota:
Lauryl glucoside – švelni priemonė, kurią naudojau ir aš;
Cocamidopropyl betaine – vidutinio stiprumo priemonė, kuri gali sukelti alergiją (tikriausiai man būtent tai ir daro).
Ir ką gi matau sąrašo pabaigoje – Parfum?! Aišku, juk natūraliais eteriniais aliejais kvepinti brangu…
Žodžiu į Tavo klausimą, ar tikrai įmanoma tik iš augalinių komponentų pagaminti šampūną atsakysiu teigiamai, tik klausimas yra kiek yra perdirbti tie augaliniai komponentai. Mano naudotos priemonės taip pat visos augalinės kilmės, išskyrus konservantą (kuris visgi Ecocert pripažįstamas kaip tinkamas naudoti ekologiškoje kosmetikoje):
Lauryl glucoside – iš kokosų ir kukurūzų;
Coco glucoside ir Glyceryl oleate – iš kokosų, palmių branduolių ir saulėgrąžų;
Decyl glucoside – iš kokosų, palmių branduolių ir kukurūzų.
Ačiū labai už atsakymą!
Ir sėkmės Tavo kvepiančiuose darbuose 🙂