Kahlil Gibran: Pranašas. Pranašo sodas
Meilė teturi vieną troškimą – išsipildyti.
Bet jeigu ir mylėdamas neatsisakai troškimų, tegu tavo troškimai būna tokie:
Ištirpt ir srauniu upokšniu čiurlenti nakčiai savo dainą.
Pažinti beribio švelnumo skausmą.
Būti sužeistam savo meilės suvokimo;
Ir noriai, džiaugsmingai lieti kraują.
Nubusti auštant, džiugiai plastant širdžiai, ir dėkoti už dar vieną meilės dieną;
Nurimti dienovidžio valandą ir medituoti meilės ekstazę;
Sugrįžti vakare namo kupinam dėkingumo;
Ir pagaliau užmigti, širdy besimeldžiant už mylimą, o lūpoms šnabždant pagyrimo giesmę.
Šią neįtikėtinai nuostabią knygą atsitiktinai pasiėmiau pavartyti viešėdama pas brolį, bet greit pajutau, kad man norisi fotografuoti kiekvieną puslapį, kad šie išminties žodžiai liktų su manimi kuo ilgiau. Kad negaliu šios knygos skolintis iš brolio ar bibliotekos, nes privalau turėti savo egzempliorių. Nes tai vienas iš nedaugelio kūrinių, kuriuos norisi skaityti vėl ir vėl, apie kuriuos galima sakyti – jei per gyvenimą galėčiau perskaityti tik vieną knygą, tai būtų ši.
Kaskart šitaip liaupsindama kažką puikiai suvokiu, kad greičiausiai tiesiog idealiai man tinkamas dalykas įkrito man į rankas idealiai tinkamu laiku, ir galbūt jei būčiau skaičiusi šią knygą prieš ar po penkių metų, vertinimas būtų kitoks. Na, bet knygų apžvalgos juk yra subjektyvus dalykas, tad rašau taip, kaip jaučiuosi dabar 🙂
Kahlil’is Gibran’as rašo apie dalykus, kuriuos tarsi nujautei plevenant kažkur kolektyvinėje sąmonėje, bet niekada nesugebėjai jų įžodinti, išreikšti materialiu pavidalu. Kiekvienas sakinys – tarsi eilėraštis, o kiekvienas puslapis – tarsi meditacija, sustabdymas laike, kai pasaulis nustoja skubėti ir lieka tik tu ir begalinė išmintis. Todėl norisi skaityti labai lėtai, pasigardžiuojant, pasimėgaujant tiek skoniu, tiek poskoniu, dar ilgai išliekančiu burnoje.
Knygos pamokymai nėra didaktiškai įkyrūs ir dėl to atstumiantys, juos paskaičiusi jaučiuosi tarsi būčiau pasėdėjusi prie laužo su šiltu, ramiu ir išmintingu žmogumi. Jei tau artimos filosofijos įžvalgos, jei ieškai gilesnės prasmės paprastuose dalykuose, jei jautiesi klajojanti – ši knyga gali tapti tavo vidiniu kompasu.
Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: neabejotinai pas stipriausias 10.
