José Saramago: Pasaka apie neatrastą salą

Ar nenorėtum eiti kartu, pasižiūrėti, kaip tavo laivas atrodo iš vidaus, Sakei, kad jis tavo, Atleisk, tai tik todėl, kad jis man patiko, Jausti, kad patinka, turbūt yra geriausias būdas turėti, o turėti, ko gero, labiausiai netikęs būdas jausti, kad patinka.

Šiemet vienam mano mylimiausių visų laikų rašytojui José Saramago būtų suėję šimtas metų! Tikiuosi, kad nuostabūs jo kūriniai ir toliau bus verčiami į daugelį kalbų ir dar ne vieną šimtą metų skaitomi kaip priminimas apie trapią mūsų būtį, stiprų troškimą gyventi ir painius tarpusavio santykių labirintus.

Užklupus tokioms tragedijoms, kokią išgyvename šią savaitę, noriu nenoriu vis prisimenu tobulą Saramago knygą “Aklumas“ apie tai, kad neeilinės situacijos kuo puikiausiai atskleidžia, kokias asmenybės savybes mes slepiame po kasdienio socialinio mandagumo kaukėmis. Vieni, pasirodo, labai mėgsta rusiškai keiktis, kitų širdys kupinos atjautos, o bejėgiškumo jausmas veržiasi ašaromis, treti savo nerimą geriausiai išveikia organizuodami pagalbą ir ją teikdami. Ir, žinoma, yra tokių, kuriems rūpi tik saugiai tyliai pratupėti kamputyje įkišus snapą į savo lizdą tikintis, kad karas jų gerovės nepalies.

Na, bet aš šįkart apie kitą knygą. “Pasaka apie neatrastą salą” – tai trumputė alegorija apie vyrą, kuris trokšta išplaukti ieškoti neatrastos salos. Tikslui pasiekti jam reikalinga karaliaus pagalba, laivas, įgula, bet viskas klostosi ne taip, kaip suplanuota. Karalystė, rūmai, veikėjai vadinami ne tikriniais vardas, o tiesiog karalyste, rūmais, Vyru, Karaliumi ir t.t., taip suteikiant jiems universalų, simbolinį pavidalą. Neatrasta sala jau savaime sufleruoja metaforišką paslaptį – ja skirtingiems skaitytojams gali tapti jų vieta gyvenime, kitas žmogus, galų gale ir jie patys.

Simboliška, kad ir pats rašytojas, visą laiką gyvenęs Portugalijoje, Katalikų bažnyčiai pasmerkus vieną geriausių jo romanų „Evangelija pagal Jėzų Kristų“, o gimtosios šalies Vyriausybei  liepus išbraukti knygą iš Europos literatūros apdovanojimo kandidatų sąrašo, išsikraustė gyventi į Lansarotės salą, kuri tapo naujaisiais jo namais.

Nuostabus rašymo stilius, taiklus ir tikslus kiekvienas žodis, prasminga ir įsimenanti istorija, kurią kiekvienas lengvai galime pritaikyti sau. Perskaitoma per vieną kartą, bet galima skaityti vėl ir vėl!

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Hits: 33