Jean Genet: Vagies dienoraštis
Elgetų puoselėjamos žaizdos taipogi yra priemonė išgauti šiek tiek pinigų pragyvenimui, nes į skurdą juos atvedė silpna valia, o išdidumas, kad apsigintų nuo paniekos, tampa vyriškumo žyme: it uola, kuri praskiria upės vandenis, išdidumas kiaurai pramuša ir trupina panieką, ją sugniuždo. Kai vis daugiau pasineri į niekšybę, išdidumas vis stiprėja (jei šis elgeta esu aš pats), išmokus – gavus jėgos ar silpnybės – naudotis šitokia dalia.
Gyvenant pasaulyje, kuriame nuolat stengiamės save demonstruoti tik iš geriausios pusės, mane visuomet sukrečia, supurto ir keistai nustebina absoliučiai atviri žmonės, nevengiantys atskleisti ir pūliuojančių žaizdų, ir smulkių niekšybių, visiems mums pasitaikančių kasdienybėje. O kai tai daro rašytojas, apnuoginantis visą savo tamsią žmogiškąją prigimtį, nuo knygos sunku atsitraukti. Tai pusiau grožinis, pusiau autobiografinis kūrinys, pasakojantis apie dvidešimto amžiaus pradžioje autoriaus patirtus nuotykius gyvenant purviniausio valkatos gyvenimą.
Mėginu žodžiais atkurti savo tuometinę būseną, bet manau, jog skaitytojas nebus patiklesnis už mane. Žinome, kad mūsų kalba nesugeba sužadinti nė menkiausio mirusių, dabar svetimų jausmų atšvaito. Tas pats ištiktų ir visą šį dienoraštį, jei jo tikslas būtų aprašyti, koks aš buvau. Tad patikslinsiu, kad jis privalo suteikti žinių apie tai, koks esu šiandien, kai jį rašau.
Knygos ašis sukasi aplink homoseksualius herojaus santykius, aplink vyriškąją prostituciją, vagystes, išdavystes, valkatavimą ir bandymus nusiristi kuo žemiau, į patį purviniausią ir šlykščiausią dugną, kad galima būtų visiškai atsiriboti nuo žmonijos, jos taisyklių ir reikalavimų, tokiu būdu pajuntant absoliučią laisvę. Tiesa, noriu pastebėti, kad autoriaus aprašomi jo mylimųjų portretai tokie įtikinami ir nuostabūs, kad nori nenori verčia tais vyrais susižavėti – žymiai paveikiau nei kai kitų autorių būna aprašomi moterų mylimieji.
Šios knygos tonas rizikuoja papiktinti ne geresnes, o blogesnes sielas. Nesistengiu sukelti skandalo. Kaupiu šiuos užrašus kai kuriems jaunuoliams. Norėčiau, kad žiūrėtų į juos kaip į atiduodamą jiems saugoti subtilios askezės liudijimą.
Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 9.
komentarai
Join the discussion and tell us your opinion.
Perskaičiusi kelis paragrafus apie šią knygą, prisiminiau kitą mano skaitytą – „Kamabrinės dienoraštis”. Neprisimenu autoriaus, pagooglinus galima lengvai rasti. Bet manau turėtų būti įdomi tiems, kam patiko „Vagies dienoraštis”.
Ačiū labai už rekomendaciją, jos – vienas iš dalykų, dėl kurių verta rašyti tinklaraštį 🙂 Būtinai skaitysiu.
1arrangement