Irvin D. Yalom: Spinozos problema

Aš įsitikinęs, kad kuo daugiau žinome patys, tuo mažiau lieka vien Dievui žinomų dalykų. Kitaip tariant, kuo mažiau išmanome, tuo daugiau dalykų priskiriame Dievui.

Turbūt mažiausiai patikusi iki šiol skaityta Yalom‘o knyga. Gal dėl to, kad šio rašytojo knygas renkuosi dėl jautriai atvirų psichoterapijos seansų aprašymų, dėl gilių psichologinių įžvalgų ir stipraus egzistencializmo, o šįkart daugiausia gavau istorijos pamokų. Jos nėra blogos – dėl to ir skaičiau romaną iki pabaigos, retkarčiais panuobodžiaudama, bet sužinojau ir apie Bento Spinozos – filosofo, pralenkusio savo laikmetį, ir apie Alfredo Rozenbergo, pagrindinio nacių ideologo, gyvenimą ir idėjas.

Tokia Gamtos tvarka. Mes jos negalime pakeisti. Prisiimti kaltę — tik būdas apgauti save, patikėti, kad turime galių valdyti Gamtą. Rebeka, žinok, aš gerbiu tavo vyrą. Samuelis — puikus žmogus. Tik skiriasi mūsų žinių šaltinis. Aš nemanau, kad abejoti yra blogai. Blogai yra aklai paklusti niekuo neabejojant.

Visgi Yalom‘as nebūtų Yalom‘as, jei nebandytų prie visko pritempti psichoterapijos. Mano nuomone, šįkart viskas gavosi labai dirbtinai ir netikroviškai, jei nebūtų tų kvailai neatitinkančių siužeto pokalbių, knyga skaitytųsi daug skaniau ir leistų gyviau įsijausti. Ne tik XVII a., kai gyveno Spinoza, bet ir dabar, šiais laikais, tokiais terminais, kokie dominuoja atviruose romano pašnekesiuose, beveik niekas nekalba – mes, psichologijos studentai, šitokiom frazėm mokėmės žongliruoti, kai inscenizuodavom galimus psichologinių konsultacijų variantus, bet tik tiek.

Ateina į galvą jo žodžiai, kad Spinoza buvo iškili asmenybė intelekto istorijoje. Kad jis buvo vienišiausias žmogus, ekskomunikuotas žydų, jo knygas uždraudė krikščionys, o jis pats pakeitė pasaulį. Dėstytojas tvirtino, kad Spinoza pradėjo naują erą, padėjo pamatą Švietimo amžiui ir iškėlė gamtos mokslus. Kai kas teigia, kad Spinoza buvo pirmasis vakarietis, viešai gyvenęs nepriskirdamas savęs jokiam tikėjimui.

Šiaip man Yalom‘as patinka tuo, kad sugeba pristatyti tokių nuostabių filosofų, kaip Šopenhauerio, Nyčės, dabar – Spinozos, mintis, idėjas ir visą mąstymo koncepciją paprastai, aiškiai, prieinamai ir suprantamai. Ir nepaprastai įdomiai. Kaskart po jo romanų man norisi griebti originalius filosofijos veikalus, bet greitai lieku it musę kandusi – na per daug sausa ir sudėtinga man ten viskas… Gal kadanors iki to priaugsiu.

Dalykus turim branginti dėl to, kad jie teisingi, o ne dėl to, kad seni. Senos religijos įvilioja mus į spąstus tvirtindamos, kad atsižadėję tradicijų išniekintume visus praeities tikinčiuosius. O jeigu kuris nors mūsų protėvis buvo nukankintas, tai spąstai dar tvirčiau užsidarė, nes mes jaučiame pareigą įamžinti kankinio tikėjimą, nors ir žinome, kad jame apstu klaidų ir prietarų.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 7.

Hits: 2