Guillaume Musso: Dabarties akimirka

– Žinai, pastaruoju metu daug apie tai galvojau ir manau, kad užčiuopiau siūlo galą. Tu mūsų nemylėjai, nes meilė žmogų daro pažeidžiamą. Tai faktas: kai turi vaikų, bijai juos prarasti. Kai turi vaikų, griūva visi tavo įtvirtinimai. Tampi bejėgis, silpnas. Jei kažkas nori tau pakenkti, nebėra reikalo pulti patį tave. Tiesiog tampi lengvu taikiniu.

Dar viena puiki, tobulai suregzta, užpainiota, bet pabaigoje nuostabiai išvyniojama Musso istorija. Iš pradžių ji skamba neįtikėtinai – pagrindinis veikėjas įsivelia į tokį keblų ir kankinantį reikalą, kuris skamba kaip iš magiškojo realizmo romano. Nesu tokios literatūros gerbėja, todėl kantriai laukiau, kol rašytojas viską racionaliai paaiškins, ir jis išpildė mano lūkesčius!

Romanas labai puikiai perteikia mėgavimosi dabarties akimirka svarbą, taip jautriai ir subtiliai, kad ne kartą stabtelėjau ir spoksojau pro langą, stengdamasi daugiau tos tiesos įsileisti į savo smegenis. O šiaip Musso – tikras genijus, nepaleidžiantis iki paskutinio puslapio. Kaip visuomet. Ir taip gera žinoti, kad dar tiek daug jo romanų nesu perskaičiusi, vadinasi – tiek malonumų dar laukia!

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.