Georges Bataille: Akies istorija
Kitose visatose tai atrodytų padoru. Tai atrodo padoru padoriems žmonėms todėl, kad jie turi iškastruotas akis. Štai kodėl jie bijo nešvankumo. Jiems neatrodo baisu, jei jie išgirsta gaidžio giesmę arba jeigu pamato žvaigždėtą dangų. Apskritai tuo mėgaujamasi. Kaip ir kūno malonumais su sąlyga, kad tie malonumai būtų bespalviai.
Pirmoji išspausdinta autoriaus, kurį Michelis Foucault pavadino geriausiu dvidešimtojo amžiaus rašytoju, knyga – gana perversiškas ir beprotyste dvelkiantis (dvokiantis?) erotinis romanas. Nieko panašaus į šiandien populiarią literatūrą, nieko panašaus į banalų ir gerai perkamą erotinį skaitalą masėms, ne, tai – tikrų tikriausias prancūziškas avangardas, ir čia nerasite nei šilkinių kaspinų, nei ji-žvelgė-kiek-pravertomis-lūpomis, ir vietomis vaizdai tokie pribloškiantys, kad mane tikrąja to žodžio prasme buvo net supykinę. Viename paskutiniųjų skyrių Migloti prisiminimai rašytojas netgi paatvirauja, tarsi psichoanalitiško chirurgo skalpeliu persirėždamas atmintį atveria savo vaikystės metus, kurių įvykiai įkvėpė romane taškomas purvinas fantazijas ir dramas. Yra nemažai urofilijos scenų ir nekrofilijos užuominų, silpnų nervų skaitytojams tikrai nerekomenduoju, nes knyga ne apie vanilę… Kažkiek priminė mano mėgstamą Anaïs Nin.
Aš mėgstu tai, kas “purvina”. Aš nebuvau nė kiek patenkintas – net priešingai – įprastu ištvirkavimu todėl, kad jis ištepa vien tik patį ištvirkavimą ir visada palieka nepaliestą ir pakylėtą nuostabiai švarią žmogaus esmę. Ištvirkavimas, toks, kokį aš pažįstu, supurvina ne tik mano kūną ar mintis, bet ir visa tai, kas yra virš jų, ir ypač žvaigždėtą visatą…
Ir galiausiai išbridusi iš klampios puslapių beprotybės aš apskritai abejoju, ar šį romaną verta vadinti erotiniu, ar galima, ar tikslinga, juk jo tikslas tikriausiai nėra sužadinti aistras, sukelti malonumą, sujaudinti seksualiai, tai tiesiog supurtymas, sukrėtimas, ribų peržengimas, alsavimas į klaikią beprasmybę, atsisukimas į pačias juodžiausias baimes ir neįveikiamus košmarus, į save ir savo istoriją. Užtai ir vadinamas Bataille vienu geriausių rašytojų.
Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 9.