Ech, jūs mano mylimieji, kaip karšta lauke, žinotumėt. Rezervuojuosi plotelį brolių latvių žemės prie jūros visai vasarai, ir netgi brangstantys degalai manęs nesustabdys, gyvensiu ten visais šeštadieniais sekmadieniais. Tėvai kalti, nuo pirmų…

Kartais man atrodo, kad priežastis, dėl kurios pradėjau rašyti tinklaraštį, jau išpildyta, ir viskas, ką galvoju apie pasaulį, išsakyta. Gyvenimas kyla spirale aukštyn ir viskas kartojasi, tik nauju lygiu. Ir tada ką…

Kartais, prisiekiu, jie mane stulbina. Kaip Tau toks CV (grynas print-screen’as, korekcija tik rožinėmis dėmėmis, konfidencialumo sumetimais): Jau nekalbu apie CvOnline’ą, kurie šablonus duoda mažaraščiams kurti: sekančius? Ką jie seka? Išsiustas? Dabar…

Jau šimtu procentu įsibėgėja vasariniai savaitgaliai, kai vos spėji penktadienį grįžt iš darbo, susimest daiktus ir lėkt lėkt lėkt, grįžti sekmadienį prieš pat miegiuko metą ir net nebėra jėgų sugalvot, ką ryt…

Sek paskui baltą triušį. Nes kartais užtenka užsimerkti ir negalvoti. Pasitikėti, eiti ir atrasti. Nes baltas triušis negali būti blogai. Tai daugiau, nei knyga, daugiau, nei filmas (negaliu sulaukti, kol Burton’as parodys…

Balti žvyrkeliai, violetinės alyvos. Kas antrą dieną plyšta galva, kas antrą ateina palengvėjimas. Vyšnių alėjos, rausvi obelų žiedlapiai. Toks geras jausmas, kai išsimiegi ir nieko neskauda. Iki rytojaus. Kai norisi pasakyti šimtą…

Atsisėdu prie klaviatūros, nupučiu dulkes ir atsidūstu – aprašyti, koks neapsakomas gėris yra laisvadieniai, sunkiau, nei tai pajusti. Atsibundi be žadintuvo, sočiai neskubėdamas papusryčiauji, ir visas laikas Tavo. Gerasis dėdulė, ten viršuj…

Į šiandieninį Pauliaus klausimą, kaip sumažinti popieriaus krūvas ant darbo stalo, atsakysiu pinkiškai – prisidėkite ant jo visokių gėlių ir baubokų, tada nebus vietos toms krūvoms kauptis! Mano stalo kampas: Be greipfrukto…

Vakar grįžau iš darbo namo, numečiau rankinę, pažiro daiktai ir pamąsčiau: kokia aš rožinė mergaitė, bliamba, jei kasdieną naudojami mano daiktai, kurių turiu tik po vieną – telefonas, piniginė, raktų virvelė, skėtis…

Vakar pasijutau itin pasiilgusi miško žalumos ir pavasario vėjo plaukuose. Nuvykom: Netoli geležinkelio, kuris visuomet man kelia romantišką nostalgiją: Pušynas kvepia atostogomis pajūry: Tebeprisikiškiakopūstaliaudavome: Gyvybės sprogimo nuojauta: Rožinės yra visur: Jau vidurpavasaris.…