Burnos, interviu, tobulas pilkumas ir vyšnia
Man negražūs žmonės su didžiulėm burnom ir storom lūpom. Grožį vienaip ar kitaip suvokiam kaip patrauklumą, ir kai aš pabandau save įsivaizduoti besibučiuojančią su Micko Jaggerio ar Julios Roberts burnos tipo asmeniu, iš karto kyla asociacijos, kaip pusė mano veido yra apžiojama ir apseiliojama, ir tada fu fu fu kaip nemalonu. Todėl man nelabai patinka Angelina Jolie. Todėl džiaugiuosi, kad ne ji, o Kate Winslet (jau lyg kalbėjau apie savo simpatijas jai) gavo Oskarą. Todėl turiu jau pirmą priežastį, kodėl ši diena yra pasakiškai nuostabi!
Dar supratau, kodėl mane taip vargina galvoti klausimus kokiam nors interviu. Nes daug smagiau pačiai į kažkieno kito sumąstytus atsakinėti! Jei įdomu, ką svaičioju apie savo apdulkėjusius mokyklinius laikus, užsuk į Nestabdom! tinklaraštį. Yra foto, kur aš su uniforma!
Platonas kalbėjo apie laikinuosius daiktus ir tobuląsias jų idėjas, ir turbūt dauguma iš mūsų turi įsivaizdavimus, kaip turėtų atrodyti, tarkim, ideali sofa arba idealūs batai. Kai aš mąstau apie džemperiukus, iš karto mintyse iškyla pilka spalva, kišenukai, prailgintos rankovės ir gobtuvas, aišku. Tikras, funkcionalus, o ne dėl vaizdo. Tokius, pvz., siuva Only, še rinkinys iš mano spintos:
Ir kai Jurga parašė, kad šitokia medžiaga viena jos nemėgstamiausių, tai galvoju ooo… Kad ir kaip neapkęsčiau vaikščioti kelias dienas tais pačiais drabužiais, dabar, kai nereikia į darbą, kasdieną ranka siekia to paties vienintelio tobulojo pilkojo džemperiuko… Kad sau nenusibosčiau, suknytę iš tokios medžiagos šiandien nusipirkau. Sakau Tau, šauni diena!
Na, ir kaip vyšnia ant plaktos grietinėlės deserto yra tokie kolegų įrašai, ypač ta dalis apie trečiuosius namus. Nes nu būtent!!!
komentarų
Join the discussion and tell us your opinion.
Aš ir turiu pilką džemperį. O šis įrašas patiko. Tobulai viską taip išdėstei. Patiko.
🙂 nemėgstu aš pilkos spalvos… neturiu pilkų drabužių, bet užtat turiu armiją rudų. chi chi, o čia specialiai su tom etiketėm, kur dydis užrašytas sužaista?
Bliuzonai su kapišonu, kišenėm – šilti bei minkšti – mmm kaip jauku. Pats tobuliausias drabužis namuose ar gamtoje. Va tokių „Only” bliuzoniukų aš taip pat ne vieną turiu 😉
Ai, nors gamtoje dar puikiau tinka per didelis, bet toks savas ir mielas draugo bliuzonas. Net kojas suriesti ir susirangyti į tokį galima… Noriu jau nakties po žvaigždėm prie laužo! Va mkaip paveikei… 🙂
Taip, ežiukai, paprastai nešioju XXL dydžio drabužius, bet norėdama pavaizduoti lieknuolę susiradau savo vaikystės džemperiukus… 😀 Iš tiesų pačiai įdomu pasidarė, kiek aš tų onlių turiu, tai susidėjau ir nufotkinau, nu!
Man labiausia patinka figos lapelis ;]]
labai norėčiau, tiesiog be galo susiromėjau Jūsu eilėmis, galbūt yra nors kreslelis tikimybės jas perskaityti interneto platybėse? ar šiaip vedina geros nuotaikos koki e-laiška su savo kuryba atsiūstumėte, būčiau dėkingas 🙂
Uojetau, net nuraudau… Rimtai. Nors šiaip esu tikra, kad niekada neraustu. Žodž. Mano eiles, pačias naujausias ir niekur nespausdintas, galima pasklaidyti šiame tinklaraštyje, kategorijoje Miesto poezija.
kodel tik etiketes matos o rubu nesimato?
labai Jums dėkoju. Rytoi jei rasiu Jūsu e-pašta, atsiūsiu savo jausmus patirtus skaitant eiles, jums leidus.. 🙂
Nu blyn, ko čia prikibot prie tų etikečių! Nes tokia meninės fotografijos idėja buvo, gerai?
Beje, man ne tiek siaubingai daug metų, kad reiktų kreiptis „Jūs” 🙂 O mano el. pašto adresas lengvai randamas paspaudus vokelio ikonėlę, esančią iš karto po tinklaraščio pavadinimu. Lauksiu recenzijos!
Bandau neparodyti savo Šiaulietiško veidelio 😀 siaubingai daug metu nėra, bet vis tiek bent metais daugiau patirties turite 🙂 naaa… gerai jums leidus, kada nors, kai jau žinosiu kaip i Jus kreiptis, kreipsios kitaip. Labai noriu paskaityt eiles, bet nepagaunu to ikvepimo šią akimirka 🙂
O mokyklos laikų nuotrauka – super…:)
Aš tik norėjau tau pritarti Julkos Roberts nemėgimo klausimu. Man ji yra britki boba dėl savo arkliškos burnos. [sorry visų estetų už neišvystytą grožio suvokimą]. O kas link drebužėlių tai irgi bišken pritariu 😉 mano spintoj dominuoja juoda/balta/pilka overall 😉 nemoku dėvėt spalvų.
Kažkaip galvoju apie tą mokyklinį interviu… Mes bendraamžės, aš iš vis provincijoj mokiausi, kur kažkas ekstravagantiškesnio dar dabar verčia žmones atsigręžt… Bet tikrai na niekas praustis neliepė. O akis plaukus aš irgi nuo ankstyvos paauglystės dažiau. Žinoma ryškiai. Gal tavo mokykla kokia katalikiška ir itin griežta?
Taip, iš tiesų čia tokia mokyklos politika buvo. Jau kai kitur nereikėjo uniformų dėvėti, mes vis dar buvom verčiami jas nešioti, ir dar ne bet kokias, o tas, sovietines, su baltom apykaklaitėm. Tas prausimosi siaubas vyko, kai man buvo 13-14 metų. Klasės auklėtoja tokia žiauriai nervinga buvo, jos dukra tuo metu mėgo bėgti iš namų, tai gal ant mūsų išliedavo visą savo pyktį.