Nežinau, ar tai atsitiktinumas, ar sutapimas, ar kažkoks prasmingas dėsningumas, bet skirtinguose mano gyvenimo etapuose vis mane lydėjo moterys, vardu Eglė.
Draugę Eglę turėjau jau darželyje, paskui – kitą – mokykloje, trečią – universitete. Ir kai Eglę prieš keletą metų sutikau tuometinėje darbovietėje, nujaučiau, kad ji – ypatingas žmogus.
Kad ir va dabar – pamačiau Instagrame jos [...]
Per traškantį pirmąjį gruodą
Pirmykštei saulei suklykus
Atsiveria aidinčios tuštumos
Pritrupintos senų atvirukų
Po šaukštą, po kąsnį, po mirksnį
Nužarstom spyglius nuo širdies
Nuraškom gailius viso gero
Tik spokso pro tviskančią tylą
Juoda kaip smeigtuko galvutė
Sužvarbus kikilio akis
Virš mano skėčio
Ulbauja lakštingala
Plačiai šypsausi
Over umbrella
Of mine a nightingale sings
I’m smiling widely
Turiu daug pomėgių, man neįdomu ilgai ir kruopščiai gilintis tik į vieną siaurą sritį ir siekti joje tobulybės – manęs niekad nekankino perfekcionizmo liga. Šiuo metu esu laiminga dėliodama visokius paveikslėlius iš gėlių ir kitų gražių dalykų (kurių nuotraukomis puošiu ir savo tinklaraštį) bei skaitydama ir rašydama haiku. Šias japoniško stiliaus poetines miniatūras, kurių esmė [...]
Atsisėdusi ant kietos palangės
Apsikabinu kelius
Apsikabinu neužtikrintumą
Ir švelnų nerimą
Ištikimiausią draugą
(Tarną?)
Nusipiešiu kortas
Su savo atvaizdu
Bandau nepralaimėt
Tik ne šį kartą
O mano svaigiosios svajonės
Grįžkite sveikos krantan
Šoktelėjo
Šūktelėjo
Sutrukčiojo
Ir visos tobulos simetrijos pažiro
Aštriabriauniais blizgučiais ant
Jautraus mano gyvenimo paviršiaus
Aštuonetais ar begalybės simboliais
Žingsniuodama
Bandau ištrūkt
Iškvėpt
Kad tūkstantį kartų vėl gaivalas
Įsuptų
Plaukt su srove
Svarbiausia nesipriešint
Čiobreliai šiurena
Praskydusiais verpetais
Šermukšniai tobulu
Apvalumu sunkiasi
Dulkėtuose tarpupirščiuose
Raibuliuoja lengvas nerimas
Mano meile
Pasilikim
Čia
Makabriškai švelniai šypsodamasi
Iš granuliuotų ekologiškai perdirbtų debesų
Nužengė madona tyruosna
O gal į Niujorko skersgatvius
Sučiupo užlaužė rankas
Suriko suklykė sužvigo
Žvanguliuodama bižuteriniais auskarais
Nėrė į juodalksnius dumbluotais pirštais
Į pelkes klampiomis mintimis
Į nusidėvėjusio asfalto piliakalnius
Rubuilio kūdikio striuki piršteliai
Laikėsi jos žalių garbanų
O piligrimai negalėjo atitraukti akių
Mano kambary raudonam
Ant pliušinių debesų
Patikėti nedrąsu
Susipleškino aguona
Kad nebūtų taip baisu
Minkėm tešlą kepėm duoną
Tempėm liepsną už kasų
Vijom ją iš apkasų
Ir galiausiai iš tiesų
Atsakingai, su pasu
Mes išrinkom broliui žmoną
(gal kiek per trumpu sijonu)
Andriuškevičių Simoną
