Lėtas
Šiurkštus, grublėtas, lėtas,
Uždaras, gal kiek įpykęs,
Bet širdyje – žinau – švelniausias
Kokį tik galėčiau ištverti
Tylus, bet pažadas akivaizdus
Toks laukiamas
Ir kantriai mylimas
Pavasaris
Šiurkštus, grublėtas, lėtas,
Uždaras, gal kiek įpykęs,
Bet širdyje – žinau – švelniausias
Kokį tik galėčiau ištverti
Tylus, bet pažadas akivaizdus
Toks laukiamas
Ir kantriai mylimas
Pavasaris
Apsvaigusio vėjo šuorai
Krebždena mano
Pavasarinį nerimą
Plauna nuplauna
Net išskalbia lietūs
Stingulį miegą ir melą
Akibrokštu stoja prieš
Mano akis švelniai
Pūkuota kaip žvirblio
Krūtinė
Gležna ir tyra
Šviežuma
Vinilinės plokštelės, tarantulai terariume, kalatėjų kolekcija… Kai kurie dalykai patinka mažesnei žmonijos daliai, tačiau jei jau patinka, tai nuoširdžiai labai!
Vienas iš tokių retesnių pomėgių yra ir poezija. Žinau, kad daugumai mano pažįstamų ir draugų ji yra nesuprantamas malonumas, o va aš mėgstu eilėraščius tiek skaityti, tiek rašyti.
Ką tik į rankas pakliuvo naujas „Puotos“ žurnalo numeris. [...]
Palauk dar truputį, liūdesy
Raukšlėtus žvilgsnius ištiesink
Ilgesį užklok šiltom skarom
Sapnų likučius sutrupink
Ir ant kvapnaus pyrago užbarstyk
Mažokai ateities nuotraukose
Imsiu ir pripaišysiu jos pati
Nerimas dėl to, kas sutrūkinėjo
Ištirpsta saldžiose svajose
Magiškai tikslūs atminties užkaboriai
Artina mane prie Tavęs
Išsipildymas tūno viduj
Nežinau, ar tai atsitiktinumas, ar sutapimas, ar kažkoks prasmingas dėsningumas, bet skirtinguose mano gyvenimo etapuose vis mane lydėjo moterys, vardu Eglė.
Draugę Eglę turėjau jau darželyje, paskui – kitą – mokykloje, trečią – universitete. Ir kai Eglę prieš keletą metų sutikau tuometinėje darbovietėje, nujaučiau, kad ji – ypatingas žmogus.
Kad ir va dabar – pamačiau Instagrame jos [...]
Per traškantį pirmąjį gruodą
Pirmykštei saulei suklykus
Atsiveria aidinčios tuštumos
Pritrupintos senų atvirukų
Po šaukštą, po kąsnį, po mirksnį
Nužarstom spyglius nuo širdies
Nuraškom gailius viso gero
Tik spokso pro tviskančią tylą
Juoda kaip smeigtuko galvutė
Sužvarbus kikilio akis
Virš mano skėčio
Ulbauja lakštingala
Plačiai šypsausi
Over umbrella
Of mine a nightingale sings
I’m smiling widely
Turiu daug pomėgių, man neįdomu ilgai ir kruopščiai gilintis tik į vieną siaurą sritį ir siekti joje tobulybės – manęs niekad nekankino perfekcionizmo liga. Šiuo metu esu laiminga dėliodama visokius paveikslėlius iš gėlių ir kitų gražių dalykų (kurių nuotraukomis puošiu ir savo tinklaraštį) bei skaitydama ir rašydama haiku. Šias japoniško stiliaus poetines miniatūras, kurių esmė [...]