Apie šešėlinę pusę

Rašymo terapijos užsiėmimus paprastai pradedame apšilimo pratimu, kurio metu prašau šešias minutes nesustojant, nepakeliant rašiklio nuo popieriaus lapo, pernelyg daug nemąstant, nesamprotaujant, nebandant sugalvoti atsakymų racionalia logika atsakyti į kokį nors paprastą (bet neprastą!) klausimą.

Yra vienas klausimas, į kurį kai kuriems dalyviams būna labai lengva, o kitiems – labai sunku atsakyti. Tai klausimas „Kas aš esu?“

Jei nori, pabandyk atlikti šį pratimą raštu dabar. Dažnai iš pradžių natūraliai plaukia tokie standartiniai atsakymai, kaip kad esu moteris, dukra, žmona, mama, draugė, bendradarbė, kaimynė ir panašiai. Bet kuo toliau, tuo stipriau ima piltis pačius rašančiuosius stebinantys dalykai.

Atsimink – reikia nesustoti, nepradėti vertinti atsakymų racionaliu protu, maždaug – kokias aš čia nesąmones pradėjau rašyti. Ir kai laikmatis supypsės skelbdamas, kad jau praėjo šešios minutės, perskaityk ir paskui komentaruose pasidalink, kaip Tau buvo – sunku ar lengva? Ar pavyko nustebinti save?

Paprastai faktai, kuriuos apie save esame įsisąmoninę, mums yra aiškūs ir savaime suprantami, tad iš jų užrašymo mažai naudos. Tačiau jei pavyksta užduotį atlikti sąžiningai ir efektyviai, iš pasąmonės ima srūti mums mažai pažinūs dalykai, kurie yra neįsisąmoninti ir būtent dėl to stipriai veikia mūsų įpročius, įsitikinimus, jausenas ir elgesį.

Jei norisi giliau pasikapstyti savyje, šį sekmadienį kviečiu į rašymo terapijos užsiėmimą, kurio metu būtent ir bendrausim su šešėline savo puse.

O kitą trečiadienį pakalbinsim priešingos lyties pradą savyje (moterys – savo Vidinį Vyrą, o vyrai – Vidinę Moterį).

Klaipėdiečiai rašymo terapijoje laukiami vasario 8.