Apie pilnatį

Vakar popiet išėjusi į kiemą, net aiktelėjau išvydusi beveik išpilnėjusį Mėnulį – tokį didelį, artimą ir įspūdingą! Šįvakar stoja pirmoji šių metų pilnatis, o kartu su ja sulauksime ir Mėnulio užtemimo – na ir galingas laikas, ar ne?

Senovėje žmonės žymiai stipriau nei šiandieniniai jautė ryšį su mūsų Žemės palydovu, ir ne tik gyveno Mėnulio ritmu, bet ir kiekvienai pilnačiai buvo suteikę atskirą pavadinimą. Pavyzdžiui, šįvakar stosianti buvo vadinama Vilko pilnatimi, mat jos metu ypač puikiai girdėdavosi Mėnulin staugiantys alkani vilkai.

Laimė

Anksčiau pilnaties metu tapdavau žymiai irzlesnė, piktesnė, jautresnė, greitesnė pratrūkti ir išlieti savo emocijas, net ir užstaugti kaip ta alkana vilkė galėdavau. Tačiau dabar vis dažniau pastebiu, kad kai ėmiau gyventi vidinėje harmonijoje ir darnoje, per pilnatį man nieko nesinori labiau nei visomis išgalėmis švęsti Gyvenimą!

O koks Tavo santykis su šia Mėnulio faze? Ar intuityviai nujauti, kada ji ateina? Gal pastebi pilnatį per kitų žmonių elgesį (kaip kad mano vyras, kuriam darbe tenka daug bendrauti) arba per savo vidines jausenas (kaip aš)? Gal turi kokių nors raganiškų ritualų šiai fazei atšvęsti?

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 1

Pasidalinkite savo mintimis