Apie lapkritį

Rugsėjį bandžiau persiorientuoti iš vasaros režimo į darbinį ir padėti tai padaryti vaikams, spalį daug intensyviai dirbau ir vakarais krisdavau lovon jausdama gerą raminantį nuovargį, o lapkritį pagaliau leidžiu sau mėgautis nuostabiu rudeniu.

Anksčiau šis mėnuo man keldavo nemalonius jausmus – tamsu, niūru, šalta, iki vasaros žiauriai toli. O dabar, jau girdėdama kažkur tilindžiuojančius Kalėdų varpelius, spaudžiu pauzę ir stabdau laiką – palaukit, pasidžiaukim šiuo poetišku, nostalgišku, svajingu ir jaukiu laikotarpiu!

Juolab kad orai mus lepina – dar pakankamai rudeniškai šilta, tad galime skirti laiko maloniems pasivaikščiojimams gamtoje. Aš esu miško vaikas.

Mėgstu klaidžioti juo viena, o susitikus žmones pasisveikinu – žaviuosi ta nuoširdžia suokalbiška šypsena, kuria apdovanojame vieni kitus. Tarsi šnibždėtume – nepažįstu Tavęs, bet šis bastymasis ir klajojimas po miglotus lapkričio miškus sufleruoja, kad turime daug bendro.

Prašau, lapkriti, dar truputį pabūk.