Anita Diamant: The Red Tent

Just as there is no warning for childbirth, there is no preparation for the sight of a first child. I studied his face, fingers, the folds in his boneless little legs, the whorls of his ears, the tiny nipples on his chest. I held my breath when he yawned, wondered at his grasp on my thumb. I could not get my fill of looking.

Dar viena grožinės literatūros knyga įsiterpė į mano vasaros skaitinių sąrašą, ir ji buvo nuostabi! Beveik tokia pati nuostabi, kaip pati vasara. Stipri, rami, lengva, įdomi ir kupina pozityvios energijos. Spinduliuojanti moteriškumu ir tampria bendryste. Labai džiaugiuosi matydama, kad šiandien moterys vėl buriasi į tik joms skirtus vakarus, dalinasi džiaugsmais ir baimėmis, kurdamos galingą sinergiją. Tikiu, kad taip būdavo ir senovėje, tik mes pamiršome. Arba buvome priverstos pamiršti, kad liktume silpnesnės vienišos.

My husband’s words found their mark, and I recalled something that Zilpah had told me when I was a child in the red tent, and far too young to understand her meaning. “We are all born of the same mother,” she said. After a lifetime, I knew that to be true.

Šis romanas remiasi Biblijos pasakojimu apie Jokūbo dukterį bei Juozapo seserį Diną, kuri šiuolaikine kalba, dalindamasi visomis mintimis ir emocijomis, perkelia mus į tuos laikus, kuomet šeimininkė negalėdavo garsiai organizuoti darbininkų darbo, šalia stovint jos sutuoktiniui, nors tas apie namų ūkį ne ką ir tenutuokdavo, mat nuolat išvykęs ganydavo gyvulius. Tačiau moterys pagal seną tradiciją menstruacijų bei gimdymo metu rinkdavosi vadinamoje raudonojoje palapinėje, ir ten atstatydavo jėgas, nuoširdžiai tarpusavyje bendraudamos, palaikydamos viena kitą bei mokydamos jaunas merginas.  Netikėti siužeto vingiai, absoliučiai stiprios emocijos, senovinių gyvenimo papročių įdomybė tikrai nepaliks skaitytojo abejingo ir neįsitraukusio.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 10.

Hits: 3