Aldous Huxley: Suvokimo durys / Dangus ir pragaras

Aldous Huxley Suvokimo durys Dangus ir pragarasVargšeliui niekaip nebūtų pavykę išvysti gėlių puokštės, švytinčios savo vidine šviesa ir tiesiog virpančios nuo joje įkrautos prasmės; jis nebūtų suvokęs, kad vienintelė prasmė, kurią taip galingai skelbia rožė, irisas, gvazdikas – ne daugiau ir ne mažiau kaip laikinumas, kuris yra amžinasis gyvenimas, nenumaldomas nykimas ir podraug grynoji Būtis, ryšelis smulkių, savitų skirtybių, kuriose dėl kažkokio neapsakomo ir visgi akivaizdaus paradokso įžvelgiame dieviškąjį visos egzistencijos šaltinį.

Kai žymusis britų rašytojas persikraustė gyventi į Kaliforniją, vienas gudrus psichiatras pasiūlė jam eksperimentą – pavartoti meskalino (psichotropinės medžiagos, naudotos vietinių indėnų) ir aprašyti savo pojūčius, potyrius ir savijautą. Huxley buvo pakankamai drąsus ir nenutuokdamas, kas jo laukia, sutiko. Šioje knygoje būtent ir aprašoma meskalino suteikta patirtis bei logiški rašytojo pamąstymai apie nuolatinius žmogaus bandymus patirti daugiau, kokiomis priemonėmis to siekiama mene, religijose ir kasdienybėje. Drąsus eksperimentatorius siekė praplėsti suvokimo ribas, išsiaiškinti psichikos veikimo galimybes, sužinoti tai, ką normaliomis fiziologinėmis sąlygomis paprastai žmogui užginta suvokti.

Tai, kas religijos kalba vadinama „šiuo pasauliu“, yra redukuoto suvokimo visata, išreikšta ir nelyg suakmenėjusi kalboje, įvairūs „kiti pasauliai“, su kuriais žmonės gali padrikai susidurti, yra tie gausūs budriosios sąmonės visumos elementai, priklausantys Didžiajai Sąmonei. Dauguma žmonių dažniausiai pažįsta tik tai, kas pakliūva pro redukuojančiąją sklendę ir yra vietinės kalbos palaiminta kaip tikroji realybė. Tačiau kai kurie žmonės, regis, gimsta su tam tikra redukuojančios sklendės apylanka. Kiti tokius aplinkkelius gali atverti laikinai: spontaniškai arba pasiekti tiksliais „dvasiniais pratimais“, hipnoze ar narkotikais. Tais nuolat ar laikinai atvertais aplinkkeliais plaukia išties ne „visko, kas vyksta visur visatoje“ suvokimas (nes aplinkkelis nepanaikina redukuojančios sklendės, kuri ir toliau neleidžia visam Didžiosios Sąmonės turiniui prasiskverbti), bet šis tas daugiau ir, svarbiausia, šis tas kitokio negu kruopščiai atrinkta utilitarinė medžiaga, kurią mūsų susiaurinti, individualūs protai laiko išsamiu ar bent jau pakankamu tikrovės vaizdu.

Nors visam pasauliui Aldous Huxley visų pirma žinomas kaip garsiausio savo romano Puikus naujas pasaulis autorius, jo knyga Suvokimo durys septintame dešimtmetyje buvo kultinis visų hipių ir psichodelinės kultūros kūrinys, davęs pavadinimą ir legendinei grupei The Doors. Rašytojas atvirai teigia, kad tokios psichotropinės medžiagos, kaip meskalinas ar lizergo rūgštis, turėtų būti ne uždrausti narkotikai, o legalus metodas išplėsti savo ribas. Jis aiškina ir vadinamuosius bad trip‘us, jų kilmę ir pasekmes. Beje, įdomus, su knyga menkai tesusijęs faktas: paprastoji skalsė – parazitinis grybas, augantis rugiuose, kurio pagrindiną sudaro lizergo rūgštis (ta pati, kuri yra ir LSD), senovės lietuvių buvo vadiname tiesiog laime.

Supurtyti sustingusį įprastinį suvokimą, kelias belaikes valandas regėti išorinį ir vidinį pasaulį ne išlikimo spiriamo gyvulio akimis, ne žmogaus, maniakiškai įsikibusio žodžių ir sąvokų, bet taip, kaip juos suvokia tiesiogiai ir besąlygiškai Didžioji Sąmonė – tai neįkainojamos vertės patirtis kiekvienam, ypač intelektualui. Mat intelektualas jau pagal apibrėžimą yra žmogus, kuriam „žodis iš esmės vaisingas“. Tai žmogus, kuris jaučia, kad tai, „ką suvokiame akimis, mums yra svetima ir neturėtų mūsų labai jaudinti“.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 2

Pasidalinkite savo mintimis