Abraham Verghese: Vienuoliktas įsakymas

– Tikiuosi, vieną gražią dieną jūs tai suprasit taip aiškiai, kaip aš Kerkelėje, – atsiduso Ghošas. – Jei nori būti laimingas, prisipažink, kad kurpės tavo, susitaikyk su savim, koks esi, su savo išvaizda, savo šeima, savo pranašumais ir trūkumais. Jei be paliovos tvirtinsi, kad tavo kurpės ne tavo, mirsi ieškodamas, mirsi piktas, manydamas, jog tau buvo žadėta daugiau. Mūsų likimu tampa ne tik padaryti, bet ir nepadaryti darbai.

Storas, beveik šešių šimtų puslapių romanas apie gydytojus, parašytas chirurgo. Unikalus kūrinys, nes tiek literatūriškai itin sklandžiai sudėliotas, jautrus, nuoširdus, tiek mediciniškai tikslus – kad ir koks profesionalus būtų rašytojas, tokių medicininių smulkmenų, kaip tikras gydytojas, tikriausiai neužčiuoptų.

Niekuomet nesvajojau tapti gydytoja, o žmonės, besirenkantys šią profesiją, man atrodydavo keistai šventi. Ši knyga, pasakojanti net apie kelias vienos šeimos medikų kartas, išsibarsčiusias per tris žemynus, leido pažvelgti į gydytojų vidinį pasaulį, suprasti jų mąstyseną, požiūrį į žmogų, jo kūną ir asmenybę, į gyvybę ir mirtį.

Kas atsitinka, kai tenka operuoti ne svetimus nepažįstamus žmones, o pačius artimiausius? Kaip gali džiaugtis paprastais gyvenimo malonumais, kai pas tave vieną po kito veža siaubingai neteisingų poelgių aukas, kurioms išgelbėjus gyvybę jos vėl grįžta į žalojančią aplinką?

Visgi šis romanas visų pirma yra ne apie mediciną, o apie žmogiškumą. Apie drąsą būti, net kai norisi išnykti nuo žemės paviršiaus. Apie likimo smūgius, po kurių manei niekuomet neatsitiesiantis, bet, pasirodo, esi stipresnis.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.