Visi žodžiai, prasidedantys i

2008-12-30

Aš jau nieko nebežinau. Man žūtbūtinai reikia tuščio lapo. Pasivaikščiojimo tarp apšarmojusių santakos krūmynų. Nes ten, kur Neris įteka į Nemuną, ir jokiais būdais ne atvirkščiai, aš mokausi moteriško nuolankumo. Nes visus tuos savo nešvarius vandenis ji plukdo plukdo iki čia, stengiasi, pluša (plušiniai meškiukai, myliu myliu), ir staiga viskas nustoja prasmės, praranda vardą ir patampa dar purvinesniu Nemunu. Įteka, vadinasi.

O kas orkaitėje troškina vištienos blauzdeles su česnakais ir bulvių puselėmis? Kas merkia rankas į riebaluotą vandenį plaudamas indus? Kas iki dusulio ir nuolat tvyrančios baltos dūmų miglos išsmilkina namus?

Ir dar man kaip niekad anksčiau reikia kitų meto plano su kokiais nors grandioziniais planais, ten aišku nebūtinai gyvenimas turi apsiversti aukštyn kojom, bet jei pavyktų išsikeisti požiūrį į ką nors padoresnio, supločiau katutėmis. Išmokčiau šokti stepą. Reikia ypatingų batelių. Raudonųjų kurpaičių. Niekad nesustoti.

Žmonių būna visokių. Aš būnu visokia. Labai sudėtinga viską imti ir suderinti. O vienas skaitytojas prašė parašyti apie pasitikėjimą savimi, gal kada ir sukurpsiu ilgą protingą postą/postringavimą, dabar galiu pasakyti tik tiek: šiandien yra rytojus, dėl kurio nerimavai vakar. Mintis ne mano, bet visviena taikli.

10 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams