Sapnai ir aš jų karalystėj

2008-04-16

dreams.jpgMan kažkas yra. Arba kažkas bus. Jau ketvirtą naktį iš eilės sapnuoju reikšmingiausius savo gyvenimo žmones. Paeiliui kas naktį, ryškiai ir spalvotai. Negaliu pasakyti, kad labai tikėčiau pranašiškais sapnais, kurie atskleidžia ateitį, perspėja apie pavojus ir panašiai. Gal dėl to, kad tokių dalykų man nenutinka. Tiesa, neretai pasitaikančius déjà vu aiškinu hipoteze, kad tai sapnavau, bet paprastai šie keistumai nebūna reikšmingi.

Vienas dalykas – atsitiktinumas, du – sutapimas, trys jau sukelia smalsumą ir abejonę, bet ketvirtas man siejasi su dėsningumu. Ir jau keturias naktis iš eilės paeiliui sapnuoju istorijas, kurių pagrindiniai veikėjai (po vieną kiekvienam) yra mano mylimieji ir artimieji, arba tokiais buvę. Tarsi koks ligšiolinio mano gyvenimo santykių apibendrinimas.

Apskritai laikausi nuomonės, kad sapnai yra loginio mąstymo nevaldomas pasąmonės srautas, kuris, pagaliau atsipalaidavęs iš sąmoningumo gniaužtų, savaip sprendžia dienos bėgyje kilusias problemas. Pažvelgusi į jas iš kitos perspektyvos, pasąmonė pasiūlo savotiškas išeitis, kūrybiškus sprendimus, ir tokiu būdu mums padeda. Tačiau kadangi sapnuose kylančius atsakymus vertiname dieniniu loginiu mąstymu, mums gali būti sudėtinga atkoduoti siūlomus sprendimus.

Tai vat dabar ir mąstau sau atsisėdusi: ar pasąmonė stengiasi man kažką pranešti? Į kelis sapnus tikrai nekreipiau dėmesio, bet dabar, kai tai tampa panašu į serialą… Oi.

8 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams