Kas atsitiko, kai nusprendžiau tapti laiminga

2009-02-26

Prieš du metus perskaičiau Richardo Bacho „Iliuzijas” ir įnikau į savarankiškas neurolingvistinio programavimo studijas. Galbūt šie du dalykai atėjo į mano gyvenimą atsitiktinai, o galbūt viskas būtent taip ir turėjo įvykti? Tuo metu nesijaučiau pakankamai patenkinta savo gyvenimu, gi Bachas ir NLP pakuždėjo man, kad pati esu atsakinga už šią situaciją ir tik mano valioje yra pakeisti viską į taip, kaip noriu. Esmė – aiškiai suformuluoti savo norus, mintyse nuosekliai sumodeliuoti trokštamos ateities situaciją ir pajusti, kaip puiku joje būti. Skamba pernelyg paprastai, žinau; sakysi – o, jei viskas būtų taip lengva! Deja, šis darbas daug sunkesnis, nei atrodo, nes protas, dvidešimt kažkelis metus maitintas argumentuotais teiginiais, jog vien norėti ir tikėti neužtenka, vis nusodindamas svajones tai-ne-tavo-nosiai posakiais, kuo įnirtingiausiai priešinasi ir reikia išties nemažai stengtis, darant įvairius pratimus, kad pagaliau kažkas kaukolėje spragteltų ir nuoširdžiai patikėtum savo galiomis.

Man pavyko.

Kuo aiškiausiai savo mintyse sumodeliavau vaizdinį, kuriame mačiau save beprotiškai laimingą su mylinčiu vaikinu jaukiuose mūsų namuose, nes būtent taip suvokiu pilnatvės šerdį. Puikūs santykiai su šeimos nariais, smagūs ir suprantantys draugai, savarankiškumo suteikiantis automobilis, linksmas šuo bei galvos skausmo dėl kasdieninių finansinių išlaidų nebuvimas – gėris, kurį klijavau aplink. Dar buvau sugalvojusi tokį patikslinimą savo svajonei – kad norėčiau apsieiti be visų tų pirmųjų įsibėgėjančios draugystės seilėjimųsi – vaikščiojimų į pasimatymus, spėliojimų, kaip čia kas, patinku nepatinku ir panašiai. Šimtu procentu tikėjau savo ateities vizija. Ir spėk!..

Viskas būtent taip įvyko! Su didžiausiu apetitu sklaidau senus savo tinklaraščio įrašus, kai jau visa savo esybe nujaučiau su griausmu artėjant svajonių išsipildymą (šaunu, kad viską taip konspektavau), ir voilà! Jeigu NLP būtų ne psichologijos sritis, o bažnyčia, būčiau knapstomis bėgusi jon ir šlovinusi Tą, kurio dėka įvyko neįtikėtinai nuostabūs pokyčiai! Šiuokart visa kaltė teko man, mano tikėjimui ir įtaigingajam modeliavimui. Iki šiol nesu ištrynusi sesytės esemeso, kur ji rašo: ačiū, kad supažindinai mane su NLP, mano gyvenimas sparčiai gerėja!

Šį įrašą kuriu ne kaip neurolingvistinio programavimo reklamą, nes žinau, kad skirtingus žmones veikia skirtingi dalykai. Vienija tikėjimas. Jei esi šimtu procentų tikras, kad tradicinė medicina yra visagalė ir kompetetingam gydytojui paskyrus vaistų, nuo jų pasveiksi, taip ir bus. Net jei mielosios piliulės bus viso labo placebo, tarkim, kalcis, juk šimtai tyrimų įrodo placebo efektą. Jei Tavo arkliukas – ekstrasensai ir aiškiaregiai – valio! Nuoširdžiai tiki tam tikros religijos dievu – tik jis ir būtent jis Tau padės! Nes viskas yra Tavo galvoje. Sėkmės, nesėkmės, turtai, vargai, laimingi santykiai, vienatvė, – viskas! Tai suvokdama, pasirinkau laimę… Lygiai taip pat gali pasielgti ir Tu. Jei nori.

21 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams