Kaip peršoksiu pavasarį

2009-03-02

Sakau: išvykstu atostogauti. Pokšteli klausimas: kuriuose kalnuose slidinėsi?

Oi.

Iš žiemos bėgti į žiemą, iš šalčio į šaltį, iš sniego į sniegą?! Niekada! Nuo pat gimimo jaučiaus esanti šilumos vaikas, vasaros dukra, saulės nublukintais plaukais, priskrudusiais pečiais, su pajūrio smėliu tarpupirščiuose. Žiemą miegu vidutiniškai po dešimt valandų per parą, jei pavyktų užsnūsti visiems trims mėnesiams, būtinai pasinaudočiau tokia galimybe. O kai jau pradeda dvelkti pavasariu, nebeiškenčiu. Kantrybės skalės rodyklė svyruoja ties nuliu, ir rankose kaip gražiausia muzika šlama atostogų katalogai. Vasarėle, kur Tu? Afrikoje, sako, jei nori kuo arčiau.

Septynerius metus žavingas balsas bando įtikinti, kad Kanarai nėra toli:

Išsirenku žavų viešbutėlį, tarkim:

Kaina septynioms dienoms su pusryčiais ir vakariene nuo 3689Lt? Visų pirma, savaitė – niekingai mažai, visų antra – kaina ne bedarbės nosiai. Knaisiojuosi piktai šnopuodama, įnirtingai barška klaviatūra, ech jūs, kelionių agentūros, bankrutuosit, jei nerasiu pigiau, – buriu. Tosios išsigąsta, perbąla ir toku būdu randu visai mielą pasiūlymą tame pačiame La Siesta viešbutukyje pailsėti dvi savaitėles su pusryčiais ir vakariene už 2100Lt. Tinka, sakau! Būk palaiminta, linksmuole krize!

Tai po savaitės jau čirškėsiu ten. Vasarėlėje. Pasivadinusi Chovita (būtent taip ispanai mano vardą taria). Vuhū!!!

17 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams