Kaip paskatinti komentuoti tinklaraštyje?

2008-10-01

shut_up__by_tubisia.jpgSusirašinėjome su Justu iš legitum.lt ir jis užklausė manęs, ką daryt, kad skaitytojai nevengtų komentuoti įrašų. Savo atsakymą skelbiu viešai.

Mano nuomone, Tavo, Justai, tekstai yra itin vientisi, puikiai logiškai argumentuoti, savaime plaukiantys ir tobulai išbaigti. Tokie, apie kuriuos sakoma “nėra ko pridurti”. Jei jau nėra, tai skaitytojas ir nepriduria. Komentarai yra skaitytojo diskusija su autoriumi. Kai kurie tinklaraštininkai dirbtinai stengiasi ją iššaukti įrašo gale pridėdami klausimus: “O ką Jūs manote apie tai?”, “Gal ir Jums yra taip nutikę?” ir pan. Man asmeniškai tokie kamantinėjimai skamba atgrasiai, kitiems jie tinka ir patinka. Taigi tai yra variantas paskatinti komentuoti.

Manau, pats įrašas turėtų būti šiek tiek neišbaigtas, su paliktu plyšeliu erdvės skaitytojo patirčiai išsakyti, galbūt švelniai provokuojantis kontrargumentuoti autoriui. Sėkmingiausiais (nebūtinai = geriausiais) savo įrašais manau esant tuos, kurie sukelia ne tik komentarų bangą, bet ir paskatina kitus tinklaraštininkus savuose e-namuose sukurpti įrašus kaip atsaką į manąjį. Tokiu būdu esu sujaukusi mintis Dinai, Mindaugui, Justinui (Tavo archyve to įrašo apie homoseksualus nebėra – kodėl?), Salomėjai, Aurimui.

Be jokios abejonės, pats kai kurių tinklaraščių formatas nėra dėkingas norintiems sulaukti galybės komentatorių. Turiu pripažinti, kad itin retai savo mėgstamiausiuose tinklaraščiuose (abėcėlės tvarka: Apie Tai, Bėgančio pasaulio atspindžiai, Bizarre Quand Meme, need2talk, Nei langų, nei durų. Nei vietos bėgti – visi po blogas.lt sparneliu) palieku kitokius buvimo pėdsakus, nei skaičiukas lankomumo statistikoje. Nes jų tekstai/nuotraukos kutena mano širdį, priverčia giliai dūsauti ir atpalaiduoti visas įtampas kaukolėje. Kiekvieną kartą galėčiau komentare parašyti “Tu mane palietei”, bet ilgainiui tai taptų banalybe. Todėl tik retkarčiais, susikaupus emocijų kalnui, parašau arba komentarą, arba el. laišką su padėka ir prašymu nesustoti.

Taigi iš savo asmeninės patirties galiu drąsiai teigti, kad komentarų skaičius po įrašu jokiu būdu neparodo jo vertės bendrai paėmus. Natūralu, kad mums būnant socialinėmis būtybėmis svarbu gauti atsaką į savo mintis, idant jaustumėme, jog jos nepakibo bežodžiuose tyruose. Rašant tuo tikslu esu linkusi palikti nematomą, bet nujaučiamą klaustuką tekste. Bet esu tikra, kad ir po žodžiais “Komentarų nėra” pasislėpęs kvėpuoja bent vienas skaitytojas, kuris intensyviai jaučia mane. To užtenka.

14 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams