Kai internetas arčiau už vonią
Man patiko Laimikio komandos per Login išsakytas pastebėjimas, kad žmonės, pasiklydę mieste, kelio klausia ne minios praeivių, kurie yra visai šalia, o interneto. Technologijų kuriamas susvetimėjimas yra kebli tema, nes ginantys modernias naujoves visuomet ras sau argumentų (gali kalbėtis matydamas vaizdą su pašnekovu, esančiu už tūkstančio kilometrų taip, lyg jis būtų visai šalia, internetas suartina žmones!), ir mes su brangiausiuoju, sėdėdami prie kompų skirtinguose vieno buto kambariuose, susiskaipinam, bet mūsų atveju pasiteisinimas tas, kad dažniausiai siuntinėjamės nuorodomis arba citatomis, nerėksi gi visa gerkle: vė vė vė taškas… Kol kas vakarienės dar kviečiu netaupydama balso stygų.
Bet vis viena kai kurie dalykai mano elgsenoje jau stebina mane pačią. Šįryt prieš išeidamas į darbą brangiausiasis užsiminė, kad vandens karšto nebebus, kai į mano mieguistą galvą atėjo ši frazė, su siaubu prisiminiau ir tą neplautų indų krūvą, kurią buvau pasilikusi po savaitgalio (nes man, namų šeimininkei, irgi pirmadienis darbo diena), ir visas grožio procedūras vonioje, kuriomis planavau šiandien lepintis, ir mintis apie ledinį vandenėlį greitai mane pažadino. Ir spėk, ar aš nupėdinau vonion patikrinti čiaupų? Ne, įsijungiau kompą! Susiradau, kad karštu vandeniu dar galėsiu šiandien džiaugtis iki 22 val., ir ramu.
Aišku, tame pačiame internete susiradau reikiamo patiekalo receptą (dar šiais laikais kas nors naudoja popierines receptų knygas? Kodėl?), kadangi reikia daug vienos rūšies produktų, pasitikrinau, kuriame prekybos centre jiems šiandien vyksta akcija (negi važinėsi po visus?), sužiūrėjau, kad už kelių dienų ir mobilų ūkininkų turgelį netoliese turėsim…
Dar man kyla problemų ne tik dėl neturėjimo ką rengtis, bet ir dėl nežinojimo, kiek šiltai reikia tai daryti, žvilgtelėjimas pro langą į praeivius nepadeda – tokiu metu, kai aš kur nors išeidinėju, tik berniūkščiai žaidžia kieme krepšinį, jie visada būna trumpom rankovėm, arba močiutėlės kažkur kiūtina, jos visada vilki šilčiausiom striukėm. Ir šitoj vietoj man mielai padeda faktinių orų pasitikrinimas internete!
Tai ir sakau, kaži kaip prieš kelis dešimtmečius gyvenančiam žmogui skambėtų faktas, kad čiaupo karštį ir lauko oro temperatūrą tikrinu kompiuteryje… na bet kad jis tikrai arčiau!
Hits: 0
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Mane tai žmona ir vakarieniaut per Skype kviečia, nes iš pirmo aukšto į antrą rėkt garsiai reik. O geriausia situacija vistik kai kuris nors sėdim tūlike ir rašom kitam, kad baigės popierius 🙂
nežn aš tai tūlike būnu labai susikaupęs negalėčiau dirbt su kompu 🙂
O pamatęs, kad netikėtai baigėsi tualetinis popierius, atsipalaiduoji?
hahah
o apie popierines receptų knygas – barake kaimynė turi sąsiuvinuką su ranka surašytais receptais 🙂
true oldschool 🙂
O kodėl nesiteisini, kad valgai šakute ir šaukštu, o ne rankom? kad važiuoji mašina, o ne arkliu? ar tik 20-21 amžiaus technologijos yra blogis, o pora amžių senesnės gėris?
[…] Į temą šiandien įdėtam Xkcd komiksiukui PinkCity parašė istoriją apie tai, kaip internetas keičia buitį. Televizorių irgi. Yra nemažai hipokritiškų žmogelių tarp rašančių tinklaraščius, bet […]
Oldschoolinės receptų knygutės, o ypač ranka rašytos, yra fain ir respekts! 🙂
Neįsivaizduoju populiaraus kulinarijos paveldo be Jamie Oliverio knygų. Jos užvedė ne kartą – yra ten emocinis užtaisas, reikalingos visumos gabaliukai. Nors kai reikia rasti ką papildomai – aišku, google ir paprastai supermamos tuojau po ranka.
tiksliausiai orai pateikiami čia:
http://www.wunderground.com/global/L1.html
http://www.lra.lt/lt.php/eismo_informacija/keliu_oro_salygu_stoteliu_informacija/83
su kelio dangų būsena, etc, etc. niekad dar nenuvylė.
Tai gal tualetinį popierių tiesiai faksu atsiunčia?
Na, aš dar ne toks “pagedęs” (sumodernėjęs?) viskam sava vieta ir savas laikas, na, TV programą geriau internete perskaityt, nei pirktį kokį šlamštą (TV + / – LR Antena ir tt), laišką kolegai į kitą miesto galą geriau Messengeriu parašyt, nei popierinį ar faksą siųst… na, o knygos tik popierinės… ir ne tik kulinarinės, man visiškai nesiskaito internete…
Kiekvieno mėnesio paskutinę dieną tinklaraštyje pateikiu perskaitytų knygų sąrašiuką su ištraukomis, tai tikrai nebūna viena ar dvi knygos, visuomet daugiau, ir visos jos būna perskaitytos tik iš popierinio formato.
Ritualas, kai prieš miegiuką atsisėdi su knyga į lovą ir šalia pasidedi puodelį kvapnios arbatos, manau, visuomet teiks malonumą ir kompiuteris to nepakeis (bent jau man).
Auksinis kardas labai taikliai apibūdino šito mano įrašo esmę: virtualėjama dėl praktinio patogumo. Kulinarinės knygos dažniausiai skirtos praktiniam naudojimui, ir man jas patogiau (skaityti?) naršyti internete, o štai grožinė literatūra skirta malonumui, todėl ją pasilieku popieriuje.
Na, mudu su brangiausiąja tai tik nuorodomis keičiamės gretimuose kambariuose, bet va GTalk’u dienos metu krūvas klausimų suderiname.
Tačiau iš kitos pusės – gyventi reikia stengtis patogiai, jei tik gali sau šitai leisti 🙂
Orus žiūriu pas gismeteo.ru – stebėtinai tikslios prognozės net toliau laike.
Tai vat aš pas save ir susikroviau visą Lietuvą iš gismeteo http://www.grumlinas.lt/?p=5363 😉
Heh, internetas išties keičia mūsų įpročius… 😀
Aš tai pasijuntu labai keistai, kai visokie Tele2, Omnitel, Bitė sako, kad verta kalbėti telefonu yra labai gerai ir kalbėk į sveikatą, o pats vis galvoju, kad gerai to daikto būtų atsisakyti – bendravimas per atstumą vyksta pas mane tik internetu. Dabartiniai draugai su kuriais kažką vis veikiu irgi daugmaž susirasti per internetą. Daugiausiai per visokias pokalbių sistemas, forumus. Autobusų ir traukinių tvarkaraščius kai reikia žiūriu tik internetu. Žemėlapiai tik internete. Spausdindomis enciklopedijomis nebesinaudoju – juk yra Wikipedia! Visgi, receptų knygos tiek iš interneto tiek ir spausdintos, o grožinės literatūros paprastai internete neskaitau – tam yra mielos knygos…
Ši tema leido man prisiminti vieną įvykį. Kartą dėl vieno internetinio projekto teko užsukti pas pažįstamą porelę į namus. Tuometu aš su ja susirašinėdavau per IRC viename kanale. Jie jame mėgdavo paflirtuoti. Todėl aš išties nustebau sužinojęs, kad jų kompai stovi vienas šalia kito ir atsukti į tą pačią pusę ekranai… Nors pats buvau kompiuterastas, bet dar taip niekad nesusimastydavau, kad galima internetą naudoti… Išties įdomių dalykų galima apie pasaulį sužinoti, apsilankant įvairių žmonių namuose 😀
problema matoma, kur jos nėra. jei internetas šalia, kam trukdyt skubantį žmogų ? be to internetas tikrai žinos, o žmogus nebūtinai.
Tai vadinama vienu žodžiu – progresas. Ir ne visada tas progresas visus nuveda teisinga linkme…
o aš norėčiau banaliai ir piktai apie karštą vandenį pakalbėti. Susiradau pas gerb. pinkcity 🙂 tą tvarkaraštį karšto vandens ir žiūriu, kad pas mus karštos čiurkšlės turėjo trykšti jau nuo šio pirmadienio. O jų kaip nėr taip nėr…ir internetas čia dėtas tik tuo, kad silpni nervai nori praustis 🙂
“The Internet is a big distraction. To hell with the Internet. It’s distracting. It’s meaningless; it’s not real. It’s in the air somewhere.” – sako Rėjus Bredberis, su kuriuo sutinku – be teikiamo patogumo, tinklas siaubingai, tiesiog siaubingai ryja laiką.
http://www.nytimes.com/2009/06/20/us/20ventura.html?_r=1
http://www.meteo.lt