José Saramago: Evangelija pagal Jėzų Kristų

2013-10-18

José Saramago Evangelija pagal Jėzų KristųMažai su jomis kalbėtis ir dar mažiau jų klausytis – šūkis kiekvieno apdairaus žmogaus, kuris nepamiršo rabio Juozapato ben Johanano patarimų, vieno iš išmintingiausiųjų, Mirties valandą iš vyro bus pareikalauta ataskaitos už kiekvieną nereikalingą pokalbį su savo žmona.

Va va, pagaliau tai, ko jau seniai nebuvau skaičiusi – knyga, verta dešimt balų iš dešimties. Tikras genijaus šedevras. Įtraukia, stulbina, priverčia kardinaliai pakeisti požiūrį į tam tikrus dalykus. Dievinu tokius kūrinius, kurie mane transformuoja. Gal ir gerai, kad jų nėra daug – pati pavargčiau, jei nuolat reikėtų smarkiai keistis. Šiuo konkrečiu atveju nekalbu apie religingumą ar kažkokius tikėjimo dalykus – dėl Saramago nepakeičiau požiūrio į Kristų ar Dievą, ir man iš viso žiauriai keistai skamba faktas, kad katalikai draudžia šią knygą. Nei joje iš ko nors tyčiojamasi, nei ką, labai gražiai Jėzaus gyvenimas aprašomas. Jeigu perskaičius romaną gali susvyruoti kažkieno tikėjimas, tai kiek jis vertas? (tikėjimas, turiu omenyje, nes romanas tai vertas Nobelio premijos. Ir ją gavo)

…išsiskyrimas irgi savaip mirtis, vienintelis ir svarbus skirtumas tarp jų – viltis.

Čia truputį ne į temą – kažkokiam interviu kažkokia moteris nurodė humoro jausmą kaip vertingiausią vyro savybę, ir aš tada sumišau – kaip galima taip aukštai iškelti tokį ne itin reikšmingą dalyką, bet geriau pagalvojus įsitikinau, kad visgi ji buvo teisi, nes humoro jausmas atskleidžia ir žmogaus erudiciją, ir požiūrį į pasaulį, ir proto galimybes, ir dar daug ką. Tai va, su rašytojais irgi tas pats – genijai sugeba rašydami rimtus kūrinius taip pašmaikštauti, kad nesusivaldai ir skaitydamas nusijuoki balsu. Saramago moka tai padaryti.

Tėve, atitolink nuo manęs šitą taurę, Kad tu ją išgeri, yra mano galios ir tavo šlovės sąlyga, Nenoriu šitos šlovės, Bet aš noriu šios galios, Migla nutolo į ten, kur buvo anksčiau, aplink valtį buvo matyti šiek tiek vandens, lygaus ir nepermatomo, be vėjo klostės ar brizo judėjimo. Tada Velnias tarė, Reikia būti Dievu, kad patiktų tiek kraujo.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 10.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams