Berlin ist arm, aber sexy, pasakė meras

Pagrindinis mano kelionių po pasaulį tikslas – pažinti tautų panašumus ir skirtumus. Tiek vieni, tiek kiti žavi, šokiruoja, stulbina, priverčia džiūgauti, stebina, sutepa smegenų varikliukus. Visada randi tai, ko ieškai, ir kai žiūriu į individualų asmens gyvenimą, matau tuos pačius džiaugsmus ir rūpesčius tiek Prancūzijoj, tiek Amerikoj, tiek Lenkijoj. Tačiau mūsų visų istorija skirtinga, tėvų patyrimas, mąstymo būdas, kultūra ir tradicijos suformuoja pačią margiausią įvairovę, ir būtent jos pažinimas leidžia geriau suvokti savo identitetą.

Skaitau Gombrowicziaus dienoraščio puslapius, sukurptus metus gyvenant Berlyne. Tai, kaip jis mato vokiečius, itin panašu į mano galvoje susikurtus vaizdus – tas per kraštus besiliejantis gerumas, mandagumas, sąžiningumas, atsargumas, perdėtai teigiamos savybės, įskiepytos jaunimui po Hitlerio beprotysčių, tarsi atsvara blogiui, atpildas pasauliui. Mokyklos veža eskursijas į buvusias koncentracijos stovyklas, kad vaikiukai mažom galvelėm suvoktų visą protėvių sukurtą siaubą, ir apie jokią meilę tėvynei, kaip kad mes suokiame per vasario šešioliktąsias kovo vienuoliktąsias nė kalbos negali būti, nes visuose užkaboriuose slepiasi niūri nacizmo šmėkla. Mokėkit, vaikai, už senelių nuodėmes!

Aišku, Vokietijoje man patinka. Švaru, ramu, saugu, gėlės nuo palangių liejasi. Bet trūksta gyvenimo aistros! Esu pakankamai emocionali, todėl itališkas mosikavimas rankomis ar meksikietiškas šūkčiojimas prie šviesoforo man yra žavesio įsikūnijimas, na ir apskritai visi pietūs su oro ir žmonių šiluma – gėris! Iš kitos pusės žiūrint, skandinavai, rusai, olandai, visi su savo įdomybėm ir nacionalinio charakterio vingrybėm… O vokiečiai – jie kažkur per vidurį, tarsi visiški neutralai. Ir tikriausiai būtent tuo nuobodumu žavūs?

Čia viską taip rašau, nes jau po truputį blėstant Kanarų nuotaikoms pradedu svaigti apie naują kelionę, kokią savaitėlę tame pačiame Berlyne su visais jo niuansais pagyventi. M? Esu vakarinėje Vokietijoje viešėjusi, Didžioji Kiolno katedra, nuolatinis šaipymasis iš kaimynėlių prancūzų, Bona, dešimtys įspūdingiausių pilių prie Reino, alaus šventės, betgi dabar – Berlynas! Istorija! Siena! Įvairiausių sričių sostinė! Jaudulys! Net Kenedis, lankydamasis šiame mieste, pareiškė esąs berlynietis! M?

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

6 Komentarai

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

Laura
2009 04 10 | 12:53

Buvau savaitę Berlyne. Neužteko laiko viskam pamatyt 🙂

PinkCity
2009 04 10 | 13:05

Tu manęs negąsdink, aš irgi kuo toliau domiuosi, tuo labiau artėja aiškumas, kad savaitės per mažai…

Archatas
2009 04 10 | 20:58

M!

AAiddennium » BLOG « » Tik suaugusiems: fizinis smurtas
2009 09 12 | 7:17

[…] Matyt viskas dėl po Antrojo Pasaulinio karo vokiečiams primesto žudikų įvaizdžio Pasaulyje ir vokiečių komplekso dėl to. „Mes nežudikai. Mes turim daugiau proto. Mes tik šiaip […]

AAiddennium » BLOG « » Adults Only: Physical Violence
2009 09 16 | 5:36

[…] was achieved after the Second World War and because of German psychological problem about that (blog post in Lithuanian mentioning the German psychological problem). “We are not murderers. We are cleverer. We are just […]

Tik suaugusiems: fizinis smurtas « AAiddennium » BLOG «
2010 09 04 | 15:50

[…] Matyt viskas dėl po Antrojo Pasaulinio karo vokiečiams primesto žudikų įvaizdžio Pasaulyje ir vokiečių komplekso dėl to. „Mes nežudikai. Mes turim daugiau proto. Mes tik šiaip […]

Palikti atsakymą