Apie nemokamą prabangą

2012-03-29

Pirmoji vakar aprašytos knygos citata privertė mane susimąstyti apie prabangą, kuri mus veikia, nors mums nepriklauso. Kalbu apie darbą su tokiomis prekėmis ar paslaugomis, kurių pats neįstengtum įsigyti, tačiau jos Tave nori nenori teigiamai veikia. Pamenu, kažkada mokykloje viena mokytoja skundėsi, kad įėjus į prašmatnesnių rūbų parduotuvę pardavėjos ją nužvelgia vertinančiais žvilgsniais, o juk ji pedagogė, kiek mokslų krimto dėl to, kad galėtų dirbti šį darbą, o tos pardavėjos ką – tik vidurinę pabaigusios… Na, šioje situacijoje nepateisinu nei nemalonių žvilgsnių, nei žmogaus vertinimo pagal jo išsimokslinimo lygį, tačiau tiesa yra ta, kad dirbdamas su šiokia tokia prabanga nori nenori esi į ją įtraukiamas, nes turi apie ją nusimanyti, ja domėtis, pasitempti, nes bendrauji su pasiturinčiais klientais. Labai džiaugiuosi, kad studentaudama turėjau galimybę dirbti ne padavėja kokioj nušiurusioje picerijoje, o administratore itališkame restorane, kurio klientūrą sudarė visuomenėje žinomi asmenys. Tuo metu iš stipendijos tikrai nebūčiau galėjusi sau leisti prašmatnios vakarienės tokioj maitinimo įstaigoj, tačiau pažintis su vidine virtuve, serviravimo subtilybėmis ir kitais aukštesnio lygio niuansais labai daug ko išmokė. Įsivaizduoju, kad lygiai taip pat žmonės džiaugiasi dirbdami ne turguje, o prabangos prekių parduotuvėse, ne moteliuose, o penkių žvaigždžių viešbučiuose, ir taip toliau. Todėl visiems jaunuoliams, ieškantiems pirmųjų darbų studentiškoms dienoms prastumti, tikrai rekomenduočiau visų pirma dairytis į aukštesnio lygio prekes ir paslaugas siūlančius darbdavius, nes tuomet galėsite nemokamai mėgautis prabanga, kuri jums nepriklauso!

Saldūs grožiai

2 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams