Apie kitokius būdus skaityti knygas
Tai jau vakar buvom Vilniaus knygų mugėj, ir ten, aišku, spūstys ir nesusipratimai automobilių aikštelėse nežmoniški (niekas srautų nereguliuoja kažkodėl), užleidau vyriškąją giminę prie vairo, nes nesu pratusi baisiai dideliomis mašinomis baisiai siaurais tarpukais važinėtis beigi parkuotis, o pati stebėjau vairuotojų elgesį erzinančioje situacijoje. Atkreipiau dėmesį į vieną vyruką (netgi ne bet kokį, o patį sporto komentatorių Robertą Petrauską), kuris, pro langelį galvą iškišęs ir supratęs, kad gali čia kuriam laikui įstrigti, išsitraukė laikraštį (nemokamai mugėje dalintą, apie kabalą, berods) ir šaltu veidu domėjosi slaptojo mokslo subtilybėmis. Toks žmonių elgesys man nepaprastai patinka. Kokių velnių reikia daužyti vairą, keiktis ir keikti visus aplinkui, jei vis viena nieko nepakeisi? Situacijose, kuriose užstrigęs esi priverstas laukti, aš matau galimybę prasmingai išnaudoti laiką, tarkim, knygos skaitymui. Žinoma, jei kamštyje įsitrauksi į verčiamus puslapius, gali eismą tik dar labiau sutrikdyti, bet šiam klausimui išspręsti puikiai gelbėja mano naujasis atradimas – audioknygos!
Važiuoji viešuoju transportu ar automobiliu, vaikštinėji miesto gatvėmis, lūkuriuoji banke ar poliklinikoje, o Tau tiesiai į ausytes profesionalus aktorius skaito pasirinktą knygą! Laikas visiškai neprailgsta, kartais net norisi užtrukti, kad baigtų skyrių ar panašiai. Šiuo metu būtent tokiu būdu įpusėjau skaityti Dostojevskio „Idiotą“, kurio popierinės versijos prieš kažkiek metų taip ir neįstengiau baigti. Galbūt išklausyti seksis geriau?
Na, o knygų mugėje susipažinau su elektroninių knygų skaitykle, ir, žinai ką? Aš oficialiai ir viešai išstoju iš elektroninių knygų skeptikų klubo! Ta skaityklė (mano matyta) toooookia rožinė, tooooookia maloni liesti (šia daiktų savybe vis dažniau naudojuosi kaip kriterijumi renkantis), toooookia lengvutė, ir negadina akių (man sakė) kaip kompiuteris! Na, kol kas jos kaina dar ne visai tokia, už kurią mielai įsigyčiau, bet elektronika šiais laikais taip greitai pinga, kad nespės praeiti metai, keleri, ir jau turėsiu skaityklę savo rankinėje. Žinoma, vakarinis ritualas, kai prieš miegiuką įsitaisai lovoje su gardžiai kvepiančios arbatos puodeliu ir pasiimi į rankas spaustuvės dažais kvepiančią, maloniai kokybišku popieriumi šiugždančią ir solidžiai sveriančią knygą, yra šventas, tačiau kai vyksti į kelionę, kur kiekvienas kilogramas lagamine yra aukso vertės, aš mielų mieliausiai rinkčiausi keletą audioknygų ausinuke ir tris-keturias elektroninėje skaityklėje. Nes dabar kaip kokia kvaiša desperatiškai lakstau ieškodama knygų būtinai minkštais viršeliais, ir pasirinkimą labiau lemia ne turinys, o svoris. Visai ne dvidešimtpirmamžiška, sakyčiau.
Hits: 0
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
O aš bandžiau tik Šveiką klausyt. Nepatiko, kaip ir popierinis. Daugiau nesiryžau, bet audio knygų nenurašiau. Beje, jei vairuočiau, tai automobilyje mielai klausyčiausi. O skaityklę ir mes čiupinėjom. Man tai nepatiko. Ypač, kaip puslapiai vartosi. Bet suprantu naudą – štai skrendi sau į Egiptą ir vietoj lagamino knygų tempiesi tik tą aparačiuką. Jei jie labai paplis – kelionėms bus iš ko pasiskolint. O kol kas lieku prie popieriaus.
Aš skeptikė šiuo klausimu, bet… pati niekad nebandžiau nei audio, nei elektroninės. Jaučiuosi šiuo klausimu labai konservatyvi, nes niekaip negaliu suvokti kaip galima pajusti tą patį malonumą skaitant, kai nejauti popieriau, viršelio ar net nematai žodžių… Nors nesakau – niekada. Visos technologijos anksčiau ar vėliau įsiverš į mano gyvenimą.
Aš tai už audio ir el. knygas, nes dabar dažnai tenka skaityti ne tik grožines knygas… O jei ir klausyčiau grožinių knygų, kurias skaito profesionalus aktorius, tai būtų – mini spektaklis 🙂
O čia tai el.skaityklė kažkas panašaus į iPad?
Nesu baisinė tų i dalykėlių žinovė, konkrečiai mugėje prisistatinėjo ši firma su tokiom skaityklėm.
Dar niekur nesu matęs tokio gražaus skaityklės apibūdinimo… 🙂
Ačiū.
Ar aš bandžiau garsų knygas? Žinoma, kad taip! Labai svarbus tuomet dalykas yra pasirinkti kokybiškas ausines, nes su prastomis, galima gadinti klausą. Pats patyriau, kai visu garsumu klausiausi savo mėgstamų audio knygų.
Ir dar… o klausant garsų knygas, taip pat į jas įsijaučiama kaip ir skaitant poperinę? O kaip dėl balso? Jeigu jis gali erzinti? Skaitant poperinę knygą, gali sustoti akimirka žavinga ir pamąstyti, ką perskaitei, suprasti tam tikrus perteikiamus dalykus, o klausant garsų knygas, irgi taip pat galima?
Hm knygas skaitau tik kompiuteryje – tas kurias randu pasivogt(pasiskolint po to grazinu)
as uz atvira informacija bet cia jau ne i tema,tad neissiplesiu.
Kas del akiu gadinimo, 15 metu sedziu prie pc vos ne kiaura para – visokie prigese monitoriai,tamsoi ir tt. Regejimas geras ir iki akiniu tikiuosi dar toli. Darau isvada real knygos labiau kenkia.
Audio knygos irgi gerai klausosi,jei zmogus moka skaityti,o kas del tu “skaitykliu” tai manau komercinis-kapitalistinis nereikalingas brudas, gi laptope daug smagiau skaityt,net gali pasileist texttospech ir uz tave skaitys (juokingas kompiutrerinis balso sintezatorius) ,gali reguliot teksta kaip tik nori,rinktis programas su kuriom skaitai ir tt.
Moket 800lt uz skaitykle ir po 10-20 uz knyga? Kai tiek kainuoja paprastesnis laptopas? Atsiprasau,bet cia jau reikia buti tikrai nemastanciu-arba turtingu ir sugadintu,tureciau tiek atliekamu pinigu pirkciau knygas,butu bent popieriaus prakuroms kai perskaitysiu 🙂
O aš visą laiką buvau audio knygų skeptikė. Nors nebandžiau jų. Ar tai vadinama konservatyvumu? Iš tikrųjų mane taip sudominai savo pasakojimu, be to, tu jau nebe pirmas žmogus, sakantis, kad tokios knygos visai gerai. Taigi panašu, kad reikės imti ir pamėginti kada pasiklausyti kokios nors knygos įrašo – gal visai patiks, o tada jau galvosiu, kaip čia suktis toliau.
Kaip žinia, skaitau tikrai nemažai, ir visos mano perskaitytos knygos yra popierinės. Audio knygas siūlau tiems atvejams, kai skaityti akimis negali, nes, pvz., vairuoji arba eini gatve, o elektronines skaitykles – kelionėms, kai svarbus kiekvienas kilogramas; t.y. kalbu apie alternatyvas situacijoms, o ne kaip popierinių pakaitalą visiems laikams.
Aurimai, tiesą sakant, kai man skaito knygą lėtai ir išraiškingai, geriau išgirstu kiekvieną žodį, nes kartais skaitant akys mėgsta tiesiog skenuoti (KARTAIS). Balsas gali erzinti, tas tiesa, visuomet atsisiuntusi iš pradžių paklausau. O pamąstymui laisvai galima paspausti pauzę 😉
Crabai_kanibalai, kaip jau minėjau, kartais susiduriama su svorio problema, ir laptopas jos tikrai neišsprendžia. Tomis skaityklėmis galima skaityti ir vogtas knygas, ne tik nusipirktas. Ir taip, kaina kol kas yra žymiai per didelė. Bet daiktas geras.
Dina, aš irgi ką tik pabandžiau 😉
[…] lizi.lt, eknygos.eu, marketer.lt, martynas-zilionis.lt, urvas.wordpress.com, kleiva.lt, 15min.lt, pinkcity.lt … labai ačiū visiems, kurie parašė apie mus savo portaluose ir […]
O aš šiaip skaitau tik labai labai labai įdomias arba profesine prasme labai naudingas knygas, nes šiaip nesu skaitymo mėgėja, tai man tos audioknybos buvo SUPER atradimas, man – nemėgstančiai skaityti, taip žymiai maloniau, nors turiu pripažinti, kad kai pati skaitai privalumai tie, kad gali pasirikti savo tempą, pauzes ir t.t….bet užtat audio knygas aš iš linkomanijos už dyką atsisiunčiu ir nieko vargti nereikia, o su spauzdintom reikia pirkti, eiti į biblioteką arba skolintis ir vėl grąžinti ir t.t.
To Crabas_kanibalas:
Esminis tokių skaityklių skirtumas nuo kompiuterių ir yra būtent ekranas – tai yra taip vadinamas el.popierius (e.ink technologija) ir veikimo principas visai kitas nei kompiuterių, TV, mobiliųjų telefonų ekranai – jie nešviečia ir akių nevargina, vizualiai atrodo kaip tikras popierinis knygos lapas. Energiją naudoja tik perversdamas (“perpiešdamas”) puslapį, taigi normaliai skaitant nekrauti galima ~2sav. Koks laptopas gali tiek atlaikyti? 🙂
O apie svorio/vietos taupymą lagamine/knygų lentynoje tai jau nebėra ką daugiau ir pridurti 🙂
O gal yra žinančių, iš kur būtų galima nemokamai atsisųsti lietuvių autorių audio knygų?
Ginte, kaip ir kitų dalykų piratai, audio knygų vagys būriuojasi Linkomanijoj, pvz. 😉
[…] Pinkcity ją matė Vilniaus knygų mugėje ir apibūdina štai kaip – “Aš oficialiai ir viešai išstoju iš elektroninių knygų skeptikų klubo! Ta skaityklė (mano matyta) toooookia rožinė, tooooookia maloni liesti (šia daiktų savybe vis dažniau naudojuosi kaip kriterijumi renkantis), toooookia lengvutė, ir negadina akių (man sakė) kaip kompiuteris!” […]