Kaip aš raginau save transliuoti
Ketvirtadienio vakarą praleidau malonioje draugijoje – Audiovizualinių studijų centre vyko renginukas, kodiniu pavadinimu PDF, o jis šifruojasi kaip Paskaita-Diskusija-Filmas, ir sulaukiau nemažai dėmesio, nes užsiėmimą vedžiau aš. Iliustruodama skaidrėmis pasakojau apie tai, kas yra tinklaraščiai, kuo jie pranašesni už tradicinę žiniasklaidą, kodėl verta bloginti, nuo ko pradėti ir kaip populiarinti savo kūrinį, su kokiomis problemomis–dilemomis susiduriama. Filmo kategorijai išrinkau ir iškirpau esmingiausias Julie&Julia vietas, taikliausiai charakterizuojančias tinklaraščio rašymo ir populiarėjimo eigą.
Ne kartą yra tekę diskutuoti apie tinklaraščius blogerių rate, o šįkart patirtis buvo unikali tuo, kad iš maždaug dvidešimties užsiėmimo dalyvių tik du buvo tinklaraščių autoriai – Vaidas (pdfontour.com/blog, komunikacija-facebooke.lt) ir Darius (suicidedjs.lt), na ir aš dar, aišku. Labai smagu diskutuoti ir išgirsti absoliučiai netikėtų klausimų (ar tai sveika?, pvz.).
Kažkaip savaime atsigamino dėstytojavimo kolegijoje patirtis, ir pajaučiau, koks didžiulis skirtumas yra, kai aš ateinu skaityt paskaitos ne dėl to, kad man reikia, nes čia mano darbas, o todėl, kad to noriu, ir žmonės ateina klausytis paskaitos ne dėl to, kad jiems reikia užsidėti pliusiuką lankomumo žurnale, nes reikia gauti diplomą, o todėl, kad jie to nori. Abipusės motyvacijos dėka gaunamas šaunus rezultatas! Aišku, dirbdama kolegijoje taip pat stengdavausi paskaitas paversti įdomiais užsiėmimais, į kurias studentams būtų smagu ateiti, tačiau kai kurie akivaizdžiai abejingi veidai tiesiog žudydavo…
Žodžiu, šįkart buvo tikrai labai miela puiku, dar vaišinomės arbata ir meduoliais, ir saldainiais, ačiū visiems dalyvavusiems bei mane pakvietusiam Audiovizualinių studijų centrui, kuriame, beje, vyksta ir daugiau šaunių užsiėmimų, pažiūrėk!
komentarų
Join the discussion and tell us your opinion.
Pavyzdžiui, jei tu rengtum kokius nors seminarus (savimotyvacija, laimės radybos krizės metu ir pan :D), aš ateičiau.
Ir gaila, kad nesu ir netgi niekad nebuvau kaunietė, tad negalėjau sudalyvauti PDF renginyje.
Knygų mugė vyksta Vilniuje, aš nesu ir netgi niekad nebuvau vilnietė, bet nugi atvažiuosiu 😉
Gerai jau, gerai, jei dar kur reikšiuosi, pranešiu – ogi ir sniegas jau gal greit bus ištirpęs, susisiekimas paprastesnis…
Kaip fainai!
Būtų įdomu sudalyvauti, informuok ir mane! 🙂
Kaip tik šią savaitę dalyvavau įdomioje Audiovizualizacijos paskaitoje, dėstytojas iš VDA, tik, aišku, paskaita – apie foto 😀
O gal galima tikėtis kada paskaityti daugiau apie tai, ką dėstei paskaitoje? Na, informacijos ištraukų ar nuorodą į filmą 🙂
GinG, būtinai!
koffeinai, galėčiau skaidres atsiųst, bet jose tik griaučiai, tai, kas įdomiausia – mano galvoje 🙂 O filmą, jei esi vagišių padermės, gali parsisiųst iš kokios Linkomanijos, ar kur.
[…] audiovizualinių menų centre, kuris įsikūręs ganėtinai įdomiam „ofise“ miesto centre. Tinklaraštininkė Jovita PinkCity susirinkusiems (apie 20 žmonių) iš kurių 3 su pranešėja buvo „blogeriai“, papasakojo kas […]
Kaip įdomu. 🙂
Jau keli metai vis ruošiuosi pradėti rašyti blog’ą 🙂 Tačiau prisėdu, pradedu rašyti ir viską nutrinu iki kito karto, kai vėl viskas pasikartoja. Nė viena mintis dar taip ir nenugulė blog’e.
Iš tiesų nuo ko reikėtų pradėti? Ar tikrai turi ką pasakoti? Ar tikrai bus kitiems įdomu ir gal naudinga? Ir išvis ar tau pačiam to taip reikia?
Nuo ko pradėjai tu pati? Ar nebuvo baisu, sunku? Kaip kiekvieną kartą kyla minčių apie ką rašyti? Tikrai būtų įdomu sužinoti 🙂
Man tik dabar dašuto, jog tas filmas yra ne koks trumpametražiniís flashinis apie bloginimą, o „Julie and Julia” xD Shame on me.
Kaip įdomiai – ką tik suvedinėjau naujoje naršyklėje TAVO blog’o adresą ir netyčia gavosi http://www.inkcity.lt. Tikra tiesa – tik rašai čia ne rašalu ;D
Dieter, aš nusprendžiau bloginti po pusmečio kitų tinklaraščių skaitymo. Iš pradžių maniau – viešpatėliau, žmonės jau tiek visko yra prirašę, kaip spėt perskaityt ir kokia prasmė dar kažką savo rašyt? Taip mąstydama kenčiau kenčiau, kol nebeiškenčiau – visgi pradėjau. Čia kaip su ‘jei gali nedainuoti – nedainuok’, pajutau, kad nebloginti nebegaliu 🙂
O ar kitiems įdomu, ką Tu rašai, pamatai su laiku. Čia iš anksto niekas to nepasakys.
Būna, kad užeina tamsieji etapai, kai atrodo, kad nėra minčių ir jausmų, kuriais galėčiau pasidalinti savo tinklaraštyje. Tuomet savęs neprievartauju, nes manau, kad priverstiniai įrašai kramtosi labai neskaniai.
Jei dar kas domina – klausk!
Būtų smagu, jei galėtum patarti, o kaip sugalvoti gerą pavadinimą blogui? Vis mąstau ir suku galvelę, bet niekas neateina į galvą:) gal galėtum pasidalinti, kaip sugalvojai savo blogui pavadinimą, kuris skamba lengvai ir intriguojančiai. is anksto aciu!
Piktžolės ir rožės taipogi skamba intriguojančiai! Iš tiesų pinkcity man šovė į galvą visiškai atsitiktinai, net neplanavau ir negalvojau, kad viskas į tokį didesnį reikaliuką išsivystys, būčiau verčiau kažką lietuviško rinkusis, bet negi dabar jau keisi. Tai taip ir liko. Tikriausiai visos geros mintys į galvas šaudo atsitiktinai ir jų nesitikint 🙂
Laba diena, o kaip ta blogą išpopuliarinti? cia man įdomiausias klausimas….pati labai noriu parašyti, bet dar norisi, kad kažkas ir perskaitytų….
laume_morte, mano patarimai būtų tokie:
– Užsiregistruok tinklaraščių agregatoriuje, pvz., blogeriai.net, visiblogai.blogspot.com;
– Būk aktyvi blogosferoje:
– Komentuok kitų tinklaraščių įrašus;
– Dalyvauk blogoakcijose;
– Dėk nuorodas į kitus tinklaraščius;
– Dalyvauk blogerių susitikimuose ir kituose renginiuose.
– Kurk įdomų turinį!