…gal visąlaik manei, kad paskutinę akimirką galėsi truktelti vadžias, galėsi kažką išgelbėti, o gal ir ne, bet ta akimirka ateina ir jau žinai, kad negali, žinai, kad visada žinojai, jog negalėsi, ir…

Mes gyvename laike – jis mus turi ir jis mus kuria – bet aš niekada nesijaučiau gerai jį suprantąs. Nekalbu čia apie teorijas, aiškinančias, kaip jis išsilenkia ir grįžta atgal ar egzistuoja…

Tam tikrą laiką buvo populiari (uoliai laikraščių skleidžiama) pažiūra, kad mąstantis okeanas, kuris supa visą Soliarį, yra gigantiškos smegenys, kurios, besivystydamos milijonus metų, pranoko mūsų civilizaciją. Tai esąs kažkoks „kosminis jogas”, išminčius,…

Leidausi jo apkabinama. Jaučiau, kaip kilnojasi ir purtosi jo krūtinė. Jis norėjo tokios didžios meilės, kad taptume jos sklidini iki skausmo. Iki skausmo žinojau, kad jos bus mažiau. Uf, jau senokai nebuvau…

Kita mano teorija yra tokia, kad vaikai instinktyviai pažįsta tėvų trūkumus, bet nesusimąstydami jiems atleidžia ir dažnai deda visas pastangas, kad juos nuslėptų. Ar tai meilė verčia juos šitaip elgtis? Ar priklausomybė?…

Jūs graži, protinga, stipri. Bet atrodote, tarsi visada kažką nešiotumėte širdyje. Jums jau reikia pamažu ruoštis ramiai numirti. O jeigu ir toliau didžiumą jėgų atiduosite vien tik gyvenimui, ramiai numirti nebegalėsite. Pamažu…

Jau pats žodis daiktas, – rašė Vydūnas, – primena ne daikto esimą, bet jo pasidarymą, jo dygimą. Daiktavardis daiktas kilęs iš veiksmažodžio dygti ir turėtų būti rašomas daigtas – kaip ir daigas.…

Jis pamiršo užrakinti duris. Nestiprus vėjo gūsis atlapojo jas. Mėnesiena žaidė ant mažučių naktinių drugelių sparnų. Rytą Edgaras pabudo nuo artumo jausmo, tinklelio nuo moskitų šiugždesio, karšto alsavimo sau prie skruosto, prislopinto…