Daniel Mason: Rojalių derintojas

Jis pamiršo užrakinti duris. Nestiprus vėjo gūsis atlapojo jas. Mėnesiena žaidė ant mažučių naktinių drugelių sparnų.
Rytą Edgaras pabudo nuo artumo jausmo, tinklelio nuo moskitų šiugždesio, karšto alsavimo sau prie skruosto, prislopinto vaikų kikenimo. Pramerkęs akis jisai susidūrė su kitais baltymais, rainelėmis, vyzdžiais, kol mažieji jų savininkai klyktelėjo ir cypaudami pabėgo iš kambario.

Įdomi knyga dėl vietos ir laiko, kuriuose vyksta veiksmas – XIX a. Birma (dabar – Mianmaras), mintimis sugrįžau į Tailandą, tad buvo nesunku įsijausti į karščio, svaiginančio gėlių kvapo ir egzotiškos kultūros žmonių atmosferą. Santūrus tylenis rojalių derintojas atvyksta iš Londono į Birmą derinti rojalio, kuris čia buvo britų kariuomenės atgabentas vieno karo gydytojo pageidavimu. Aišku, patiria visokių nuotykių, susipažįsta su keisčiausiais žmonėmis ir nesiliauja būti stebinamas čionykštės kultūros (bei merginų grožio). Šiandien, vykdami į tolimesnius kraštus, mes vis viena turime tam tikrą įsivaizdavimą, kaip ten viskas bus, nes turime internetą, televiziją ir daug kitų informacijos šaltinių, tačiau nutuokiu, kaip turėtų jaustis žmogus XIX a., ypač toks, kuris niekad nebuvo išvykęs iš gimtosios Anglijos, ir kokį įspūdį jam turėtų daryti Tolimieji Rytai. Vien jau kelionė laivais, traukiniais ir plaustais kokia ilga, tai ne dabar, kai gali sėstis į lėktuvą. Žodžiu, knyga patiko, tik gal pernelyg daug detalių apie tą rojalių derinimą autorius prikišęs. Labai norėjo, kad mes patikėtume, kad pagrindinis veikėjas tikrai savo darbui atsidavęs.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.

Hits: 2