Klydau, kai maniau, kad Juodaragis buvo paskutinis vasaros festivalis. Vakar turėjau garbės klausytis austrų violončelių trio koncerto, kuris buvo Pažaislio muzikos festivalio dalis. Dar kartą įsitikinau, kad Vivaldi yra mano mėgstamiausias kompozitorius. Taip pat pasidarė įdomu, ar kai muzikantai lavinasi tapti profesionalais, juos kažkaip moko tų ypatingai dramatiškų veido ekspresijų grojant? Suprantu, kad norint gerai [...]
Nes pusę gyvenimo, berods, kužduosi su Murakamiu, ir pusę su Tavim (man pačiai su savimi belieka oro laiko tarpai, atsiveriantys saldžiomis nebūties akimirkomis). Ir gal iš tiesų mylim ne vienas kitą, o gilų pirminį vyro ir moters archetipą, kurį sugebame įžvelgti po užvertom blakstienom naktimis? Ganėtinai pavojinga tai yra, sakyčiau, nes ar iš tiesų galiu [...]
Tiek kasdienybėje, tiek per atostogas svarbiausias dalykas man yra ne oras ar gražūs vaizdai per langą, bet mane supantys žmonės. Kažkur toliau nuo gimtosios šalies važiuoju ne tam, kad pabėgčiau nuo rutinos, o norėdama pažinti kitokius gyvenimus. Per skirtumus atrandu panašumus ir galų gale mane apima tokia švari vientisumo idėja, kad patampa itin gera. Taigi, [...]
Jaukiai susisukusi į debesį
Nukreipus visus spindulius savin
Plūduriuoju tirpstu lekuoju
Ir giliai giliai prašau tik vieno
Alsuok karštai man į ausį
Kasryt ir niekad neatsitrauk
Skausmingi gyvasties syvai
Sunkias ir varva geltonais lašais
Suku tavus plaukus ant piršto
Brangusis išliekame mes
Mano atostogas, vasaros festivalius ir apskritai visą sezoną vakar baigė vainikuoti Mėnuo Juodaragis. Trečią kartą šį mėnesį čia mane sugėlė širšės. Pirmą kartą koją paženklino tuose pačiuose Zarasuose per Roko naktis, paskui Prahoj su širše sumuštinio nepasidalinom, tai gavau dūrį liežuvin. Dabar stengiausi savo dekolte nuo ištinimo gelbėt, todėl vidurinį pirštą storą turiu. Tikiuosi jau [...]
Šiuo metu aš kuo labiausiai atostogauju. Burgundijoj, su maždaug tokiais vaizdais:
Tikriausiai nereikia nė sakyti, kad esu absoliučiai atsiribojusi nuo viso likusio pasaulio ir bet kokie bandymai su manim susisiekti beviltiškai ištirps nebūties verpetuose… Jeigu pasiilgai manęs ir norėtum truputuko prancūziško vėjo, paskaityk bei paklausyk šitų senų įrašų. Greit grįšiu, pažadu.
Kokiais tik būdais blogeriai nebando atkreipti į save dėmesio! Puikiai suprantu, kad dar nė mėnesio neturinčiam tinklaraštukui reikia naujų skaitytojų (štai Tau ir nuoroda, mielasis), todėl autorius nusprendė viešai išreikšti neargumentuotą nuomonę apie vieną populiariausių Lietuvos blogerių. Nes mes jau nebediskuotuojame apie įrašus, o aptarinėjame asmenybes?
Truputį pasiknisus švelnios kritikos ir savo atžvilgiu radau. Štai Dievų [...]
Viena mano mėgstamiausių blogerių – Avelė – vakar dalinosi savo vaikystės nuotraukomis su R., ir man dingtelėjo, kad galėtų su manim pasidalinti, tada nuėjau pas mamą beigi susiradau savo mažų dienų albumą ir va:
Buvau pakankamai išprusęs ir apsiskaitęs kūdikis be plaukų, paskui paaugau tiek aš, tiek jie (na tie, ant mano galvos).
Man būtų labai miela [...]
Nuo ankstyvos vaikystės mane persekioja keli nuolat pasikartojantys košmariški sapnai. Vienas jų – kad paplūdimy mane vejasi milžiniška cunamio banga. Kitas – jog pasiklystu didžiulėje tuščioje mokykloje. Maniau, jos prototipu galbūt galėtų būti švietimo įstaiga, kurioje dirbo mano močiutė, ten lankydavausi dar būdama ikimokyklinio amžiaus, bet savaitgalį patyriau, jog tiesa slypi kitur…
Įsivaizduok, kokia nerimastinga siurrealumo [...]
Taigis, pabuvojom Zarasuose šį savaitgalį, išsikratėm galvas.
Nors organizatoriai tie patys, su Bliuzo naktim visgi šiąsias sunku būtų lyginti: Varniuose viskas verda viename katile – čia pat prisiparkuoji, šalia pasistatai palapinę, jei nori – kad ir visai netoli scenos, ant ežero kranto. Zarasuose gi viskas griežtai suskirstyta zonomis, rūstūs apsauginiai net su sriuba neleidžia į aplink [...]
