Nes Daugpilyje pildosi sapnai
Nuo ankstyvos vaikystės mane persekioja keli nuolat pasikartojantys košmariški sapnai. Vienas jų – kad paplūdimy mane vejasi milžiniška cunamio banga. Kitas – jog pasiklystu didžiulėje tuščioje mokykloje. Maniau, jos prototipu galbūt galėtų būti švietimo įstaiga, kurioje dirbo mano močiutė, ten lankydavausi dar būdama ikimokyklinio amžiaus, bet savaitgalį patyriau, jog tiesa slypi kitur…
Įsivaizduok, kokia nerimastinga siurrealumo būsena apkabino mane, kai nesapnuodama įžengiau būtent į Tą tuščią mokyklą! Jei nori pakliūti į mano sapnus, važiuok į Daugpilį (nuo Zarasų, kur ūžė Roko naktys ir oš Mėnuo Juodaragis, – visai nedaug kilometrų), susimokėk dvidešimt santimų ir nesidrovėk paklaidžioti mirusiame mieste.
Leisiu kalbėti vaizdams.
Lubos, nukabinėtos kiaušinių dėklais:
Ūūuuūūuu…
komentarų
Join the discussion and tell us your opinion.
Kodel jei mires miestai, o nufotkijai tik pastato vidu?
Nes iš išorės namai neatrodo taip įspūdingai – tik kad langai išdaužyti ir žmonių gatvėse visai nėra.
Is tiesu nejauku… Ypac tos laiptines tokios kraupios… O milziniska cunamio banga as irgi sapnuodavau! Tik mano sapnuose ji megdavo atsirasti is niekur – net jei budavau ne prie vandens….
Visada man patikdavo tokios vietos. Visai norėčiau nuvažiuoti pafotografuoti į Černobylį. Aišku, yra vietų, kur aš norėčiau gerokai dar labiau.:)
Šiaip labai įdomus reportažas.
Reikia pridurti, kad lentoje ne aš rašiau – net nemoku rusų kalbos. Tiesiog viskas ten buvo taip mistiška ir nerealu, visai kaip anapusinis sapno pasaulis. Uojei.
Pink, o kas tas miręs miestas? Negi pats Daugpilis?.. Juk jis pramonės centru kažkada buvo.
Nereikia net toli važiuoti. Užtenka pasibastyti po Vilniaus pakraščius ar pakeliauti po Vilniaus rajoną. Ko gero beveik kiekviename mieste galima rasti tokių vaiduoklių.
Creepy! O tai kas ten renka po 20 santimų?
Tai vat pats įdomumas: atvažiavom į Daugpilį – miestas kaip miestas, nieko įspūdingo, nieko keisto. Jokio plano neturėjom, tai pradėjom praeivių klausinėt, kur čia senamiestis. Nurodė mums kryptį, kur eit. Ėjom ėjom geležinkelio bėgiais, priėjom šlagbaumą, iš namuko išėjo latvis ir sako reikia po 20 santimų už įėjimą susimokėt. Tų neturėjom, suėjo ir litai. Pakėlė šlagbaumą – ir net nesupratom, už ką čia mokėjom: gatvės, namai, tik tiek, kad viskas tuščia. Pradėjom lįst vidun – ogi ten įvairūs buvę kariuomenės pastatai – valgyklos, prausyklos ir t.t. Sandėlį, pilną kareiviškų batų, kepurių, antpečių su žvaigždėm ir visokiais pažymėjimais radom! Įspūdinga netgi, sakyčiau 🙂
jooo. smagu atrast sapną realybėj..
Primana call of duty 4, misija kur reikejo mokykloje pasivaikscioti, mirusiame miestelyje ukrainoje, po chernobilio sprogimo :)) (/me buves gamer)
aha, labai įdomus įrašas.
negalvojau, kad taip netoliese galima rasti tokių mirusių miestų. kažkada neseniai kaip tik skaičiau apie juos. Amerikoje ypač įdomūs.
Labai gražūs vaizdai. Žinai, kur panašiai yra? Užupyje yra sena apleista ir sykį degusi buvusi siuvykla. Va ten tai irgi vaizdai.. Ech, dariau ten interviu su vienu graffiti piešėju 🙂
[…] tai kas Vilniuje prižiūrės tvarką, apie nelaimes persekiojančias The Dark Night aktorius, apie vietas, kuriose gali išsipildyti sapnai ir keletas žodžių apie Anselį Adamsą. Autorius: […]