Nu neiškenčiau, kai toks šurmulys Blog’iukų pasaulyje šiandien vyksta, ir pasveikinsiu dar kartelį visus su švente. Nors visada sakau sau, kad geriau rašyti tai, ko kiti nerašo, bet taip pat sakau, kad jei negali nerašyt, tai rašyk. Tai vat šitaip ir neiškenčiau. Prie gražios su Blogatonu susijusios idėjos prižadu prisidėt kitąmet, nes kol kas nesijaučiu pakankamai daug Blog’ų [...]
Ar šiandien, kai visi toooooooookie išskirtiniai, dar pavyksta išsiskirti iš minios? Skaitau Blogus – kas antras prisistatymas: “Esu ne toks / tokia, kaip visi”. Huh? Kituose forumuose intensyviai diskusijose dalyvauju – kiekvienas, jau nebesugebėdamas to savo išskirtinumo išreikšti, kaip skydą prieš save pastato kokio nors mėgstamo serialo veikėją (Sayid iš “Dingę” man patinka [...]
Štai ir po pirmojo Be2Gether… Nu tikrai Pasibuvom Kartu… Nuotaika, muzika, oras, organizavimas, viskas buvo super. Pilna dvasia visur dalyvavau, išskyrus poros grupių pasirodymus, kuriuos pramiegojau… Datarock ir Tribes of the City stipriausiai įkūnijo šiandieninę muziką (oi, stipru…), Mamontovas susirinko daugiausia publikos dėmesio, nes eilinį kartą iki širdies gilumų prisibeldė su senom dainom (vandenyje, šaltam [...]
Sugalvojau šia tema pasisakyt, pradėjau rašyt, ir iš karto M-1 nujausdamas mano nuotaikas Mikos „Relax (Take It Easy)“ paleido… O kaip tik ruošiausi pradėt rašyt nuo to, kad Mika galėtų būti Jums fonas skaitant šį Blog‘o įrašą… Žodžiu susišnekam mes telepatiškai su radijo bangom kartais… Keista ir džiugu. Dar visokių tokių žymių žmonių minčių, iliustruojančių, [...]
byra tarp pirštų geltoni balti atomai
skverbias į širdį perpusto kopas
nužudyk jei žengsiu per daug neatsargiai
paslėpk kai svetimas norės pasisavint
mano šventą vienatvę taip kvapnu
tūkstančiai kilometrų į pietus vakarus dangun
baltos žvaigždės pažemės vėjas
juodos žvaigždės beduinų akys
smėlio žvaigždės tavo dainos
tavo šnabždesys tavo pažadas
nenuilstanti gyvybė sunkias į mano dienas [...]
Nu gerai, būnu būnu optimiste, bet galiu Jums į ausytę pasiskųsti, kad vienas dalykėlis man nesiseka. Žinoma, sugebu ir į tai pažvelgti teigiamai – kad gyvenimas man ruošia nuostabią dovaną, kuriai dar turiu pribręsti, kad galėčiau tinkamai ją įvertinti ir ja džiaugtis. Bet vat taip laukiu laukiu… Noriu, kad greičiau susigalvočiau, kas galėtų būti Mano [...]
atsimerkia apdulkėjusios blakstienos
nusipurtai smėlį nuo ilgesio ir pirmyn
šypsosi juodaakė žada saldų skausmą
dainuoja garsiau nei įstengi suvokti
ir purvini purvini šunys ieško gyvenimo
pėdsakų juk jie turi būti kažkur čia
o aš giedu užsikėlus kojas ant palangės
laukiu išlauktų laukinių lauktuvių
papasakosiu kaip nieko čia nevyko
tik širdį pasikeičiau į naują nedėvėtą
perpyliau mintis [...]
Oi, smagu tie laisvadieniai vidury savaitės… Nors daug kas keiksnojasi, kad jei nors į kurią pusę link savaitgalio būtų, išeitų super ilgas laisvadienių maratonas, bet kai man visada gerai taip, kaip yra, tai ir džiaugiuosi sau. Juk kaip smagu: pirmadienis-penktadienis, vėl pirmadienis-penktadienis. Žodžiu. Praleidau šį laisvadienį su šeima. Smagumėlis. Kažkaip naujai į viską žiūriu. Mes [...]
Labai keistas jausmas apima, kai skaitau Rilke. Norisi kurti, nes atrodo, kad eilėraščiai sproginėja viduje kaip milžiniški sunkūs muilo burbulai, aptaškydami visą mano vidų. Bet kai pradedu rašyt, visi žodžiai atrodo lėkšti ir beprasmiški, nes jie gulasi šalia Rilkes, o šiam Poetui kaži ar kas gali bent šimtąja dalim prilygti. Ir blaškausi taip plėšoma į dvi [...]
Oi, kokia aš laiminga, žinokit!!! Ir šiandien, bet vakar ilgesnį laiką buvau visa galva pasinėrusi į šią fantastišką būseną. Tiesiog. Sėdėjau savo minkštam fotely, išsirioglinus jį į savo didijį balkoną, atsidarius visus langus. Aukštai gyvenu, ne paslaptis. Įkrentu į fotelį, matau tik dangų. Jokių žmonių, jokių automobilių, medžių, kačių, bruzdesio, nerimo, nusišnekėjimo, cigarečių dūmų, parduotuvių [...]
