Balkanai Nuo Palangės

atsimerkia apdulkėjusios blakstienos

nusipurtai smėlį nuo ilgesio ir pirmyn

šypsosi juodaakė žada saldų skausmą

dainuoja garsiau nei įstengi suvokti

ir purvini purvini šunys ieško gyvenimo

pėdsakų juk jie turi būti kažkur čia

o aš giedu užsikėlus kojas ant palangės

laukiu išlauktų laukinių lauktuvių

papasakosiu kaip nieko čia nevyko

tik širdį pasikeičiau į naują nedėvėtą

perpyliau mintis išspjoviau jų nuosėdas

perpratau pasaulio esmę ir tave

tūkstantį kartų įsimylėjau ir susapnavau

nusprendžiau žiemą išeit į dykumą

žinau kad neisi kartu tai net nekviečiu