dykuma

byra tarp pirštų geltoni balti atomai

skverbias į širdį perpusto kopas

nužudyk jei žengsiu per daug neatsargiai

paslėpk kai svetimas norės pasisavint

mano šventą vienatvę taip kvapnu

tūkstančiai kilometrų į pietus vakarus dangun

baltos žvaigždės pažemės vėjas

juodos žvaigždės beduinų akys

smėlio žvaigždės tavo dainos

tavo šnabždesys tavo pažadas

nenuilstanti gyvybė sunkias į mano dienas

jei padovanosiu monetą ar sugebėsi

išsaugoti ją kol grįšiu

kol atnešiu tau gurkšnį jaudulio

saują civilizuoto nerimo

atnešiu save tau reanimuoti