Zigmas Toliušis: Atsiminimai ir apybraižos. Gyvenimo kelio pradžia

Rašydamas prisiminimus, Z. Toliušis niekada nenustojo tikėti, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę, net patyręs kalinimus ir tremtį neišsižadėjo demokratinių vertybių ir moralinių nuostatų, niekada neprarado optimizmo. Vylėsi, kad sukauptas rankraštinis palikimas sulauks palankesnių laikų ir kartu su kitais šaltiniais padės pažinti Lietuvos praeitį. Pats autorius į savo rašinius žvelgė kaip į „praeities įvykių, reiškinių, pastangų ir paskirų žmonių bei organizacijų veiklos kroniką”.

Pirmoji teisininko, advokato, politiko ir kolekcininko Zigmo Toliušio memuarų dalis, apžvelgianti jo vaikystę ir jaunystę 1889–1921 m. Greta asmeninio gyvenimo detalių daug dėmesio skiriama tuometinio gyvenimo kasdienybei, politinei ir socialinei situacijai.

Vaikystę autorius praleido dvare Jurbarko apylinkėse, į gimnaziją ėjo Kaune. Ši atsiminimų dalis man buvo įdomiausia ir labiausiai intriguojanti – koks mažas ir keistas Kaunas buvo prieš kiek daugiau nei šimtmetį!

Universitetą Toliušis baigė Sankt Peterburge, ir negavęs teisininko darbo Lietuvoje, apsigyveno Ukrainoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo beveik neįmanoma grįžti gimtinėn, o kai tai pavyksta, pirmoji atsiminimų knygos dalis baigiasi.

Labai įdomu skaityti istoriją iš tiesioginio šaltinio, padeda atidžiau pažvelgti į reiškinius ir situacijas to meto žmonių akimis. Didelį darbą atliko knygos sudarytojai Irmina Abramovienė ir Tomasz Błaszczak, ne tik sudėlioję vientisą tekstą iš atskirų šaltinių, bet ir pateikę gausybę komentarų, paaiškinimų ir patikslinimų išnašose.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.