Tolimųjų Rytų dvelksmas
Tai va, buvau tokiame japonų kultūros renginyje, labai patiko.
Man itin žavu, kai iš pažiūros eiliniams kasdieniniams veiksmams suteikiama filosofinė prasmė. Pavyzdžiui, arbatos gėrimo ceremonija yra malonumas visiems kūno pojūčiams: gėrimo spalva džiugina akį, vandens pilstymo tarp indų garsas – ausį, arbatos kvapas – nosį, skonis – liežuvį ir burną, šilto molinio dubenėlio laikymas – lytėjimo čiuptuvus. Meistro, ruošiančio arbatą, kiekvienas rankos mostelėjimas turi būti tikslus, arbatos samtelis padedamas su atitinkamu skambtelėjimu. Mergina, ruošusi mums arbatą, šio meno paslapčių mokėsi Japonijoje pas septyniasdešimkažkelių meistrę, kuri nuo trylikos metų kiekvieną dieną atlieka ceremoniją, o tobulėjimui ribų nėra. Įstabus begalinis susikaupimas, sugebėjimas įžvelgti grožį kiekvienoje smulkmenoje, taikus dalijimasis arbata, draudžiama kalbėti apie ligas ir pinigus. Šio reikalavimo tikrai sunku laikytis tautiečiams, nes nors ir buvo tai pabrėžta, viena ceremonijos svetė meistrės paklausė, kiek gi kainuoja tie ryškiai žali arbatos miltukai, kuriuos ji iš pačios Japonijos atsivežė ir mums paruošė. Reikia puodelį išgerti per tris su puse gurkšnio, po pirmojo gražu šeimininkui pasakyti „skanu”, o paskutinįjį sušliurpti, kad neliktų arbatos ir tuo būtų parodyta, jog gėrimas tikrai labai patiko. Ai ai, o dar visi geria tą arbatą iš vieno puodelio paeiliui ir prieš ragaudamas nusilenki meistrui išreikšdamas padėką ir kaimynui iš kairės atsiprašydamas, kad geri anksčiau už jį!
Jau ko ko, o suši tai persivalgiau. Pagaliau pramokau lazdelėmis naudotis, nes paprastai restoranuose dėl skubos ir alkanumo čiupdavau įprastus įrankius, o čia tokių tiesiog nebuvo! Dar gėriau balkšvo gėrimo su alijošiais ir ragavau šlakelytį sakės.
Mokiausi kaligrafijos – iš pradžių tapiau linijas, mokydamasi įžvelgti jų grožį (žinojai, kad gražiausia vieta – vidurinė? meistrė net aikčiojo žavėdamasi, kai mums pavykdavo), paskui brūkšniavau hieroglifus ant ryžių popieriaus. Kiti žmonės dar mokėsi suši gaminti, bet man tai ir maksiminiai sueina beigi pigiau kainuoja. Aš tokia vakarietiška, vis dėlto.
komentarai
Join the discussion and tell us your opinion.
Tikiu, kad buvo smagu. O kur tai vyko? Ar tai buvo vienkartinis renginys, ar būtų galima dar sudalyvauti kada?
Veiksmas Yakatoj, čia buvo toks kaip ir uždaras vakaras, tai tiksliai nežinau, ar galima asmeniškai pas juos ką nors panašaus susiorganizuoti.
Jo, už tokius aprašytus dalykus rytų kultūros ir veža 🙂
Šiuo metu kaip tik vyksta ir daugiau japonų kultūrinių renginių. Vienas jų bus ir Kaune lapkričio 2-ą. Daugiau info jų ambasados psl.
Taip pat daugiau info – pas Tamagochi 🙂
Mano paradoksas – net pirmą kart įžengęs pro kinų smuklės griebiau pagaliukus ir ilgą laiką gyniau poziciją, kad valgyti kinų maistą šakute – pazoras. Praėjo kiek laiko, užmačiau net kinų socialinę reklamą apie tai, kad nustokim kirst savo medžius – pagaliukam naudokim europiečių medieną. Nu wtf galvoju.. O danar kažkaip ir to nereikia.. Ar labai pasikeičia patiekalo skonis, jeigu jį suvalgai su daugkartiniu indu? Man ne, bet jaučiuos geriau, kai neprisidedu prie tuščio (ir ne kitaip) medžių kirtimo.
Eian sau, įdomu turėjo būti, būtu smagu kokiame tokiame renginyje sudalyvauti 🙂 O tas kur vyks Lapkričio antrą, tai jau seniai pažymėtas kalendoriuje 🙂
Nuostabus aprašymas. Nuostabus renginys.
Rekomenduoju išbandyti kiniečių arbatos ceremoniją. Daugiau informacijos – http://www.arbatosmagija.lt/