Toks va (antradienis)

autobusiukasVežam vaikus sostinės parodyt. Bijau kojas peršlapti, nes vakar tai visur vien balos buvo, o Vilniuj reikės daug pėsčiomis vaikščioti, todėl skolinuosi iš mamos batus, kurie, kai ji giriasi, niekuomet gyvenime nėra vandens praleidę. Tik jie man vienu ar pusantro dydžio per dideli, bet na tai kas. Kojines dvigubas užsimaunu. Bet visai nešlapia. Bent jau man taip atrodo. O kai įlipu į mokyklos autobusiuką, visi vaikai užsiėmę intensyviu pusryčavimu. Tiesia man vienas bananą, kitas sausainį, uojetau, sakau, vaikai, – tiek prisikirsti iš pačio ryto!

Kaip dažniausiai būna pasitaiko, kelionė priekin daug ilgesnė nei atgal. Vis tykau kelio ženklų, likusį atstumą nurodančių, ir siūlau vaikams spėlioti, kiek dar liko. Bet jie kažkokiu keistu būdu, rodos, visai nesuvokia, kas yra kilometras, o kas šimtas jų, skaičius kažkokius nesąmoningus sako, neįdomu. Daug smagiau bandyti išaiškinti, kam reikalingi tie spiraliniai laidai tarp sunkvežimio vairuotojo kabinos ir priekabos. Nes vienas berniukas tvirtina, kad tokiu būdu yra prijungtas milžiniškas kompiuteris. Oho.

O dabar jau Vilnius? Ne, matot, kad aplink tik miškai. O dabar? Vien apsnigti laukai – irgi dar ne. O dabar?

Tunelis! Dabar naktis, o dabar dienėja, dienėja, dienėja, dienėja, dienėja ir… diena!

Katedros požemiai, maži karstukai, o prieš tiek šimtų metų grindys buvo čia, o prieš aniek – čia. Ar pasaulis kasmet apauga kažkiek centimetrų iš išorės ir tokiu būdu storėja?

Šliuožiam link Gedimino bokšto. Vaikai po du, mergaitei M. nelieka poros, einam kartu, sakau jai; berniukas L.: oho, kaip jai pasisekė! Grįžinėjant jis pasistengia likti vienas, duodamas man ranką: o dabar pasisekė ir man! Bet M. įsikimba į kitą mano ranką, o jos pora irgi šalia, einam keturių tvora. Kur ten einam – kiekvienai progai pasitaikius bandom, ar slidu, ir čiuožiam! Trys japonės turistės mus lydi susižavėjimo, pasigėrėjimo ir kitokio -ėjimo žvilgsniais, vaikai tempia pirštais akis į šonus: matėt? Matėt? Kokios akys!

Grįžtant žaidžiam Taip ir ne. Tarp kategorijų Augalas, Transportas, Gyvūnas, Garsenybė, Miestas atsiranda Kai kas, kas būna prie lango. Spėjimas: kiaulė? Dar pažaidžiam Jūra juokias ir Sugedusį telefoną, o užbaigiam dainomis. Galiausiai gaunu pasiūlymą kitą savaitę suorganizuoti mokyklos talentų konkursą, ir toks va antradienis.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

2 Komentarai

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

Senegalo upė
2011 01 11 | 19:11

Man labai patiko:))
Beje, šiandien besisukdama “ragiukus” ryte, pagalvojau:” Nugi visai panašu į Pinkcitės ragučius”(kurie man beje visada tokie mieeeeeli atrodo;)

PinkCity
2011 01 11 | 20:55

Jėėi 🙂 Ragiukai yra daugiausia komplimentų sulaukianti mano šukuosena!

Palikti atsakymą