Richard Dawkins: Dievo iliuzija

Leiskite man apibendrinti Einšteino religiją dar viena paties Einšteino fraze: „Jutimas, kad už visko, ką galima patirti, yra kažkas, ko mūsų protas negali suvokti, kažkas, kieno grožį ir tobulumą pajuntame netiesiogiai ir kaip silpną atspindį, yra religingumas. Šia prasme aš esu religingas.“

Kai pradėjau skaityti šią knygą, tikėjau į Dievą, kai baigiau, galiu sakyti, kad Dievo nėra. Stipriai išsireikšta? Stebuklinga knyga, panaši į „Lengvas būdas mesti rūkyti“? Tikriausiai ne, nes esmė yra tame, kad mano galvoje niekas neapsivertė ir nepasikeitė. Mano mąstymas ir idėjos liko tokios pačios, kaip prieš perskaitant knygą. Nes niekuomet nebuvau iš tiesų religinga, jei kalbėsime apie konkrečius ritualus, ėjimą į maldos namus ir panašiai, mano religingumas buvo ir liko toks, kaip aukščiau paminėtoje Einšteino citatoje. Niekaip negaliu atsistebėti mūsų pasaulio nuostabumu ir džiaugsmas dėl buvimo čia pakylėja.

Nobelio premijos laureatas fizikas (ir ateistas) Stivenas Vainbergas (Steven Weinberg) knygoje Dreams of a Final Theory apie tai pasakė ypač taikliai:
Kai kurie žmonės žodį „Dievas“ taiko taip plačiai ir nesaikingai, kad neišvengiamai randa Dievą visur, kur tik pažvelgia. Dažnai išgirsi frazę, kad „Dievas yra visko visuma“ arba „Dievas yra geriausioji žmogaus prigimties dalis“ arba „Dievas – tai Visata“.

Ir būtent tokia prasme aš iki šiol taikiau šį žodį. Jei kiti žmonės naudoja jį kitokia prasme, vadinasi, mes paprasčiausiai nesusišnekame. Budizme, jogoje, daosizme, dzene žodžio Dievas nėra, nėra dualumo principo, kuris atskirtų du dalykus: Dievą nuo tavęs ir atvirkščiai. Bet ak, juk rašau apie perskaitytą knygą, o ne apie savo filosofiją.

Apibendrindamas pabrėžiu: pavojingiausia yra tai, kad vaikai mokomi, jog tikėjimas pats savaime yra vertybė (kalbu ne tik apie islamą, bet ir krikščionybę). Tikėjimas yra žalingas tuo, kad nereikalauja įrodymų ir nepakenčia argumentų. Vaikai, išmokyti, kad aklas tikėjimas yra dorybė, parengiami – kai yra tam tikros kitos aplinkybės, o jos dažnai būna – tapti būsimų džihadų ar kryžiaus žygių mirtinais ginklais.

Man labiausiai patiko du skyriai: apie religiją ir vaikus bei apie religiją ir moralę. Puikūs argumentai, išsamūs pavyzdžiai, mano nuomonę apie šiuos dalykus tikrai pakeitė. Į gerą.

Ar jūs tikrai norite man pasakyti, kad stengiatės būti geri tik siekdami Dievo pagyrimo ir atlyginimo arba išvengti jo nepasitenkinimo ir bausmės? Tai juk ne moralumas, o apsimetinėjimas, pataikavimas, žiūrėjimas per petį į didelę stebėjimo kamerą danguje ar mažą „blakę“ savo galvoje, sekančią kiekvieną jūsų žingsnį, netgi kiekvieną slaptą mintį.

448 puslapiai, kuriuos verta perskaityti kiekvienam, nesvarbu, kurioje barikadų pusėje jis ar ji stovi.

Hits: 0