Steve Biddulph: Laimingų vaikų paslaptis

Paprasta tiesa yra ta, kad daugelio žmonių nepasitenkinimas yra užprogramuotas. Vaikystėje jie nesąmoningai buvo išmokyti būti nelaimingi ir dabar sėkmingai įgyvendina šį scenarijų. Skaitydami šią knygą suprasite, jog nejučiomis hipnotizuojate savo vaikus taip, kad jie nepatiktų patys sau, ir tuo sukuriate jiems problemų, kurios gali tęstis visą gyvenimą.

Savaime suprantama, jei ką tik skaityta knyga apie vaikų auklėjimą labai labai patiko, antra iš eilės skaitoma ta pačia tema taip nebesužavės. Pradžia daug žadanti – apie tai, ką mes kiekvieną dieną kalame savo vaikams į galvas, kokius apibendrinimus darome, kaip mes tai vertiname ir kokią įtaką tai daro vaiko savęs vertinimui visą gyvenimą. Nieko naujo, nieko neįprasto, bet jei tai savaime suprantama man, kažkam gal būtų naujiena ir priverstų susimąstyti. Deja, kažkaip kuo toliau, tuo knyga darėsi neįdomesnė, o baigėsi iš viso kažkokiom žiauriai apibendrintom demagogijom, fui.

Keturios pagrindinės emocijos yra pyktis, baimė, liūdesys ir džiaugsmas. Visi kiti jausmų atspalviai tėra šių emocijų mišinys, kaip ir visos spalvos atsiranda sumaišius pagrindines – raudoną, geltoną ir mėlyną. Yra tūkstančiai įmanomų derinių, pavyzdžiui, pavydas yra pykčio ir baimės, nostalgija – džiaugsmo ir liūdesio mišinys. Mes labai įdomūs sutvėrimai!

Žmonės, skaitantys tokias ir panašias knygas, dažnai yra linkę jas priimti kaip panacėjas – matai, rašė, kad reikia daryti taip ir taip, o anaip nedaryti. Deja, žmogaus, tobulai mokančio auginti ir auklėti vaikus, pasaulyje dar neatsirado, todėl ir šimtaprocetinių receptų nėra ir negali būti. Pavyzdžiui, jei Viską išbandžiau rašoma, kad jokiais būdais įsiaudrinusio ir užsiožiavusio vaiko negalimą siųsti į jo kambarį nusiraminti, tai šioje knygoje būtent tai patariama daryti. Laimingų vaikų paslaptis, autoriaus nuomone, yra tėvų griežtume. Na, kiekvienam rinktis.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 7.