Sandro Veronesi: Tu ir esi kolibris

– Dirbame su troškimais ir malonumais. Nes netgi baisiausiose situacijose troškimai ir malonumai išlieka. Tai mes juos užgniaužiame. Kai užklumpa gedulas, užgniaužiame seksualinį potraukį, o kaip tik jis mus galėtų išgelbėti. Mėgsti žaisti futbolą? Žaisk. Mėgsti vaikščioti jūros pakrante, valgyti majonezą, lakuotis nagus, gaudyti driežus, dainuoti? Daryk tai. Šitai neišspręs nė vienos problemos, tačiau jų ir neapsunkins, o kūnas išsivaduos iš gniuždančios skausmo diktatūros. 

Dar viena puiki Veronesi knyga, už kurią jis antrąkart buvo apdovanotas svarbiausia Italijos literatūros premija (pirmąją gavo už “Ramų chaosą“). Kūrinys kiek nestandartinis – nėra vientisos siužeto linijos, pagrindinio veikėjo Marko gyvenimo istorija dėliojama kaip mozaika iš pavienių laiškų, prisiminimų, nuotrupų.

Pradžioje lyg sunku susigaudyti, kuo visos šios dėlionės detalės susijusios, vietomis tam tikri sąrašai netgi nuobodūs, o atskiras istorijas galima skaityti kaip apsakymus. Visas romano grožis atsiskleidžia pabaigoje, kai padrikos šukės susidėlioja į vientisą išsamų paveikslą, kupiną žmogiškosios būties trapumo nuojautos ir meilės galios.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.

Hits: 39