Peter Handke: Tamsią naktį išėjau iš tylių namų

​Perskaičiau. Jausmas dvejopas.

​Kas patiko:

modernus ir unikalus stilius. Handke sugeba rašyti taip, kad jauti naktį, tylą, tekstūras ir akmenis. Skaitydama tiesiog fiziškai sulėtėji. Kalbos prasme – absoliuti estetika, jokių popso standartų.

​Kas erzino:

nėra įtraukaus siužeto. Istorija tiesiog niekur neveda. Vaistininkas išeina iš namų, praranda kalbą ir klajoja. Vietomis prasideda tokia sapnų logika ir keisti siurrealistiniai posūkiai, kad norisi garsiai pasakyti: „Na, kas per nesąmonės?“

​Verdiktas:

jei ieškai knygos, kuri pagautų ir nepaleistų – geriau net nepradėk. Jei norisi tiesiog panirti į tirštą, menišką tekstą, pailsėti nuo logikos ir pabūti gilioje vienatvės atmosferoje – verta.