Kaip mane apgavo Lyderiai

Nuo vaikystės mėgstu dalyvauti įvairiuose žaidimuose, kur galima ką nors smagaus laimėti, bet renkuosi tuos, kur laimėtojas išrenkamas ne burtų keliu, o pagal įdėtas pastangas, originalumą ar įdirbį. Laimėti sekasi dažnai, mano namuose visuomet galima rasti prizų. Pavyzdžiui, šiuo metu naudojuosi laimėta USB atmintine, ant stalo laiką rodo laimėtas laikrodis – futbolo kamuolys, kurį galima mėtyti į sieną (ir duoti žaisti vaikui), puošiuosi laimėtais rankų darbo karoliais, o namus valau Beatos padovanotais valikliais su gerosiomis bakterijomis.

Taip pat turėčiau rankose vartyti jau gal kokį antrą „Iliustruotosios istorijos“ numerį, nes laimėjau jos prenumeratą pusmečiui LRT laidoje „Lyderiai“, kuri buvo rodyta vasario pradžioje, deja… Iki šiol nesulaukiau nei žurnalų, nei pažadų, kad jie kadanors mane pasieks. Praėjus porai savaičių po parodytos laidos ir nesulaukusi jokių žinių, pati parašiau jiems ir pasiteiravau, laidos prodiuserė p. Vilija Želvienė paprašė parašyti savo pašto adresą ir telefono numerį, juos pranešus daugiau jokios informacijos nebesulaukiau. Kreipiausi dar kartą, tačiau į mano el. laišką nebuvo atsakyta. Bandžiau rašyti į Verslo žinių prenumeratos skyrių, bet iš ten mane taip pat pasiekė tik elektroninė tyla. Klausimas laidos feisbuko puslapyje taip pat liko be atsako.

Nėra taip, kad siaubingai sieločiaus dėl kelių žurnalų, nors, žinoma, būtų įdomu juos paskaityti. Keistas tik faktas, kad šitaip elgiasi rimtas visuomeninis transliuotojas, rimta jo laida ir rimta leidinių grupė. Nežinau, kuris iš jų kaltas, tačiau neatsakinėjimas į el. laiškus atrodo keistai bet kuriuo atveju.