José Eduardo Agualusa – Bendroji užmaršties teorija

Medžiai, gyvūnai, spiečiai vabzdžių dalijosi savo sapnais su manimi. Ir buvome ten visi, sapnavome choru, tarsi didžiulė minia mažutėliame kambarėlyje, jausdami vieni kitų kvapus ir prisilietimus. Pamenu, kad buvau voras, sėlinantis prie aukos, o sykiu – musė, įkliuvusi į to voro tinklą. Jaučiausi esanti saulei atsiveriančios gėlės, lengvi vėjeliai, nešantys žiedadulkes. Pabudau ir likau viena. Jei miegodami sapnuojame, kad miegame, ar galime atsibusti tikroviškesnėje tikrovėje?

Romanas apie neramius laikus Angoloje – perversmą, pilietinį karą, revoliuciją – ir tuo metu trisdešimčiai metų bute užsimūrijusios moters kasdienybę ir jausenas. Pamažu į siužetą įsipina vis daugiau spalvingų asmenybių, kovojančių abiejose barikadų pusėse, tačiau visi yra neišvengiamai susiję vienas su kitu ir šalyje vykstančiais pokyčiais.

Nors aprašomi neramumai, knyga kažin kaip ramina – pasakojimas teka be didesnės įtampos, tarsi atsiminimai žmogaus, kuris žino, kad galiausiai viskas baigsis gerai.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 17

Pasidalinkite savo mintimis