Gabrielė Germanavičienė: Dėmesinga tėvystė

Dėmesingo įsisąmoninimo praktikavimas padeda kurti santykį, kuriame pirmiausia pats sau tampi geru draugu. Nes jei mums patiems trūksta meilės ir rūpesčio, gali būti sunku tai suteikti kitam – savo vaikui ar partneriui. Taigi, kad galėtume augti patys – kaip autonomiški ir nepriklausomi žmonės, turime išmokti pasirūpinti ne tik kitais, bet ir pačiais savimi, išgirsti savo poreikius, skirti mylinčio gerumo sau, užpildyti juo širdį. Gyventi taip, kad mūsų pačių gyvybės šaltinis niekada neišdžiūtų.

Pati nežinau, kokie būna mano lūkesčiai imant į rankas lietuvių autorių knygas apie globalius ir universalius dalykus. Ar aš galvoju, kad Gabrielė Germanavičienė gali geriau papasakoti apie dėmesingą įsisąmoninimą, jei Jon Kabat-Zinn arba Thich Nhat Hanh? Tai va tie lūkesčiai, kurių vis mokoma atsisakyti vardan laimės, ir pakišo koją pasimėgavimui knyga.

Nes šiaip viskas su ja gerai. Nuosekliai, aiškiai, žingsnis po žingsnio autorė veda per dėmesingo įsisąmoninimo pradmenis, vis pateikdama medžiagos praktikai, kad būtų įtvirtina teorija. Dalinamasi seminarų apie dėmesingą tėvystę dalyvių atsiliepimais, pavyzdžiais iš asmeninio gyvenimo.

Tačiau žmogui, kuris yra jau susipažinęs su dėmesingu įsisąmoninimu, ši knyga vargu ar gali būti naudinga. Kartais, būna, skaitai apie jau žinomus dalykus, bet dėl autoriaus charizmos vėl iš naujo pasijunti įkvėptas, sumotyvuotas. Šįkart to nepajutau – jaučiausi labiau kaip skaitanti sausą vadovėlio medžiagą.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 7.