Crna Gora: atostogos Juodkalnijoje

Crna Gora

Apelsinai

Avelės

Pirmą kartą vykau į tokią tolimą šalį ne lėktuvu, o automobiliu – daugiau nei dvidešimt keturios valandos gryno važiavimo pirmyn, o paskui dar ir atgal tiek pat. Mažumėlę vargino, tačiau ką padarysi, kad tokia graži šalis kol kas nėra populiariųjų atostogų krypčių topuose ir lėktuvai ten pigiai neskraidina. Gal neilgai trukus tai pasikeis. Nes mano mylimasis, čia atostogavęs jau ketvirtą kartą, sakė, kad anksčiau, pavyzdžiui, mūsų didieji nuostabieji kaimynai rusai dar nebuvo atradę Juodkalnijos, o šįkart jau neretai galima buvo išgirsti puikiąją jų tarmę ir išvysti tipišką jų atostogų elgesį.

Perast

Nakvynė

Kotor

Neįtikėtinai žavingi kalnai, krištolo skaidrumo jūra, turtingas istorinis paveldas, pietūs virš galvų kabant sunkioms vynuogių kekėms, linksmi žmonės, laužo spragsėjimas naktį mirtinoje kalnų ramybėje, šurmulys jaukiose siaurose senamiesčių gatvelėse, rytinė kava balkone ant jūros kranto (kada šokam į vandenį – prieš ar po pusryčių?), vyrų sumedžiotos vietinės austrės ir figos, pokerio naktys su horizonte mirguliuojančiais Perasto žiburiais ir bangų teliūškavimu, kalnų avelių bliovimas ir piemens šūksmai, beviltiškos vegetariškos sriubos paieškos tarybinio stiliaus kurorte, pati šeimininkiškiausia apartamentų šeimininkė Zora, žuvų šėrimas, akmenėlių griūtis kopiant į senovinę varpinę ir patys šauniausi pakeleiviai. Juodai nerealios atostogos.

Durmitor

Salos prie Perasto

Sala

P. S. Nepalyginamai išsamesnis mūsų kelionės reportažas – pas bendrakeleivį.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

komentarai

Join the discussion and tell us your opinion.

G
2011 08 09 13:29

Nuostabu!!!!!!

Eglė
2011 08 10 14:12

Super!!!! 🙂

Jovke
2011 08 12 15:19

Ir aš ten noooriu!!!! ;))

Lina
2011 08 22 14:20

DŽiaugiuos labai už tuos, kurie pasiryžta nukeliaut iki Balkanų, kurie lietuvaičiams vis dar pilni keistų stereotipų, baimių ir labai didele dalim paprasčiausio nežinojimo, kas ten iš tiesų yra, kuo ir kokie žmonės gyvena, kokio nepaprasto gražumo gamta ir jos įvairovė ten. Ok, gal dažnas gali pasigirt buvęs Kroatijoj. Tai žinoma pažanga:) Bet dar smagiau, kai sutinki tokį gerai išmaišiusį Juodkalniją, Bosniją, Makedoniją, Serbiją ar bent Slovėniją.

Pati jaučiu begalinę simpatiją tiems kraštams, ten jau ne kartą buvau ir tikrai žinau, kad dar sugrįšiu su nediduke kuprine pasiruošusi bet kam. Kratytis išprotėjusiais ir laiką pamiršusiais traukiniais, kilt į kalnus atobusais, kuriuose karais tebūni vienas vienintelis keleivis, ar kirsti sieną su furų vairuotojais, kurie man, priešingai nei muitininkams, kelia didelį pasitikėjimą.

Gal dėl to, kad šventai tikiu, jog „būtent kelionėje, ryte, svetimame mieste, dar nepradėjus veikti antrajam kavos puodeliui, visų ryškiausiai patiri savo tariamai banalaus buvimo keistumą. Kelionė tai tokia gana sveika narkotikų atmaina” žinau, kad dar sugrįšiu į savo baisiai numylėtą ir nušlitinėtą Kotorą, į Novi Sadą, Mostarą ir į naująją meilę (iš pirmos vietos išstūmusią Belgradą:) – Sarajevą.

PinkCity
2011 08 23 10:52

Ačiū už tokį smagų komentarą, Lina.

Leave a reply