Kažką gražaus, kažką švelnaus, ir susapnuoto. Nes kasdienybės per daug. Kutenančiais plunksnų pūkų galiukais, aplipusį šokoladu. Materialybės slėgis žemas. Liestis pečiais, automobilių žibintais, ir miegoti surėmus kaktas. Kad pirštai persipina negrįžtamai, suauga…

  Apvyniojo mane pilkos miglos Susuko į mylimojo rankas Mažais kabliukais kandžioja Siūlo rėkt pamišėlių kalba Susipjaustyt obuolius ir duoną Sukapot išvirt juoko gumulus Sužvarbusios pievos klykauja Mindo pirštų galus ir klausia…

nes kai viskas plaukia plaukia plukės plūkias ir dar pūkuojasi veliasi ir nesileidžia išspjaunamas įsikimba stipriai mažais naguotais pirštais už liežuvio kraščiukų taip užsispyrusiai ir seilės tampa sirupu ir kūnas tampa miegančiu…

Klaikios sutemos Mano aureolė Maištas lovoj ir vonioj Apsisuku aplink savo ašį Greičiau nei sugebu suvokti Įmerkiu plaštakas į sniegą Sukūrenu pernykščius kliedesius Eikš mano meile Apvyniok kūną liūdesiu Padovanok tris stebuklus…

Iščiulpia iš manęs visus bučinius, paskandina kojų pirštus balų gelmėse, mano rankos niekada nešąla, nes mintys kaista ir lydo plaukų šaknis. Heroine vs. heroin. Didvyrė prieš Tavo narkotikus. Šalti nekaltybės durklai bakst…

Migla mieste ir aplink mano kūną. Mažyčiais dilgčiojančiais dygsniukais smelkiasi iki kaulų ir sąnarių raiščių. Medžiai parke, pravažiuojančių automobilių gausmas, juostelėję miestiečių siluetai, viskas atrodo kaip ilgai kruopščiai ruoštos dekoracijos šios dienos…

Asmenybė suskilo į dvi dalis visai netikėtai, tiesiog vieną po šešių penkiolika rytą išlipus iš lovos ne dešine, kaip įprastai, o abiem dailiom pėdom: Rožinės sienos Saldžios šypsenos Jazminų arbata Baltas zuikis,…

Pakalnutės tilindžiuoja aplink pakaušius, Tu visuomet būsi mano faunas. Frezijos stengiasi kaip išmanydamos kvepėti dar aistringiau, aš liksiu Tavo nimfa, nusižengusi taisyklei per dažnai įsimylėti. Plausim dulkėtas kojas užmaršties upėse. See together…

Atidarau langus, duris ir dureles, įkvepiu smilkalų dūmų giliai iki skrandžio dugno, o laukuose aklinai balta, net skauda. Ir medžiai su sava religija, ir rūkas atskirai atnašauja. O galutiniuose taškuose klykauja vakarinės…

apkabina cinamonas ir dusliomis rožėmis tylintys smilkalai, pažvelgiu į save akimis mamos, laikančios mane kūdikį, būgnai ir gitaros suokalbiškai susitaria su fleita, šįvakar persivalgysiu šypsenų, uždėk delną man ant kaktos, nemieganaktis, iššokoladuoti…