Šią akimirką mintis apie praeities savęs atskyrimą nuo dabartinio savęs gali kelti nerimą. Net teigiami pokyčiai gali sukelti neigiamas emocijas: identiteto vystymasis gali išmušti iš vėžių ir priversti jaustis atsietiems. Tačiau paaiškėjo,…

Nuolat atidžiai stebint be paliovos kintančią patirties tėkmę, protas ir kūnas, kuriuos paprastai suvokiame kaip „aš” ir „mano”, pamažu tampa nebe tokie tvirti. Priklausomybę keliančias ir atskirumo jausmą skatinančias mintis – nuomones,…

Kiek tetrunka sukalti karstą, kaimynai įneša grubių lentų kiautą, palieka balkone, lyg ten visąlaik ir būtų laukęs, nepatikėtum, kiek tetrunka suguldyti lentas ir nubarstyti smėliu, kiek tetrunka aptiesti drobe. Kiek mirksnių apiprausti…

Kai tik supratau, kodėl Amerika tokia pavojinga, nemiela šalis, kur žmonės nežino, kas yra tikras gyvenimas, aš nutariau vengti bet kokių literatūriškų pasakojimų. Rašysiu taip, kaip yra gyvenime. Kiekvienas personažas bus vienodai…

Galvakojai moliuskai bestuburių gausybėje stebina savo protiniais sugebėjimais. Kadangi bendrų jų ir žmonių protėvių būta itin paprastų, egzistavusių gilioje praeityje, galvakojai moliuskai tapo savarankišku didelių smegenų ir sudėtingo elgesio evoliucijos eksperimentu. Užmegzti…

Kada nors beveik visi žmonės turi pasirinkti. Kai kurie iš mūsų net nepastebime, kai tai nutinka, dauguma negali suplanuoti iš anksto, bet visada yra akimirka, kai pasirenkame tą, o ne kitą kelią,…

Puslapis po puslapio, manau, daugelis pradėjo suprasti, kad Galia – tai gyventi galint susikurti gerą gyvenimą, o ji susideda iš pagrindinio patiekalo – Laisvės. Laisvė nuo proto sąlygotumų – tai valdyti proto…

Visi suaugusieji sulaukiame dienų, kai pajuntame, kad viskas išseko. Kai nebežinome, dėl ko iš tiesų taip kovojame visą laiką, kai ant mūsų užgriūva tikrovė ir kasdienybė, kai klausiame savęs, kiek dar ištversime.…

Rašydamas prisiminimus, Z. Toliušis niekada nenustojo tikėti, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę, net patyręs kalinimus ir tremtį neišsižadėjo demokratinių vertybių ir moralinių nuostatų, niekada neprarado optimizmo. Vylėsi, kad sukauptas rankraštinis palikimas sulauks palankesnių…

Pradėjome, atsirinkdamos, pasak ponios Maikos, „raktinius žodžius”, t.y. tuos, kuriais aš išreiškiu svarbiausias savo problemas. Vienas tų žodžių, be abejo, „nerimas”. – Ar mes tą žodį visai ištrinsime… iš mano gyvenimo? –…