Rašydamas prisiminimus, Z. Toliušis niekada nenustojo tikėti, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę, net patyręs kalinimus ir tremtį neišsižadėjo demokratinių vertybių ir moralinių nuostatų, niekada neprarado optimizmo. Vylėsi, kad sukauptas rankraštinis palikimas sulauks palankesnių…

Pradėjome, atsirinkdamos, pasak ponios Maikos, „raktinius žodžius”, t.y. tuos, kuriais aš išreiškiu svarbiausias savo problemas. Vienas tų žodžių, be abejo, „nerimas”. – Ar mes tą žodį visai ištrinsime… iš mano gyvenimo? –…

Gyvenau paprastą gyvenimą. Tikriausiai nebedaug metų teliko. Tik ne su šita širdies angina. Bet vis tiek tai paprastas ir netgi geras gyvenimas. Man buvo dovanojamas švelnumas. Kartais kaip gražūs dideli sumuštiniai. Kartais…

Labai anksti išmokau, kad žmogus toli gražu nėra sudarytas iš vieno vienintelio dalyko. Kiekvienas iš mūsų turime dvi dalis. Sąmonę, kuri apima protą, sielą ir visa, kas neapčiuopiama. Ir fizinį kūną, mašiną,…

Tai senas japoniškas posakis. Kokia prasmė ilgai gyventi, jei blogai jautiesi? Daugelis tau tikriausiai sakė ir dar sakys, kad gyvenimas yra dovana. Tai tiesa, bet tik su sąlyga, kad tu stengiesi, jog…

Ilgą kelią nuėjome ir mudu su Semu – kol išmokome būti pora, pasitikėti vienas kitu, o aš – dar ir atremti nuolat ramybės neduodantį vidinį balsą, šnypščiantį, kad esu nepakankamai gera, nesu…

Brandžiai moteriai paprastai užtenka išminties suderinti „prieštaringas” savybes. Prireikus ji geba ir pasipiktinti, ir atjausti kitą, kaip reikiant įtūžti ir parodyti švelnumą, moka derinti padorumą ir nešvankius juokus. Tokia moteris geba mėgautis…

Daugelis žmonių neįtaria turintys tamsiąją pusę, o juk ją turi visi. Ją dažniausiai iškelia aikštėn karai, badas, katastrofos, revoliucijos, genocidas. Ir kai žmonės pirmąsyk ją išvysta slaptuose savo sąžinės užkaboriuose, juos pagauna…

Ugnis priblėso. Jis užmetė dar malką, ji kurį laiką rūko, paskui įsidegė. Stojo tyla, tik šuo pasikasė sprandą. Vos girdimai paplūdimyje ošė bangos. Toliau tvyrojo nenatūralus sąstingis; net pakilus potvyniui, jūra vos…

Viskas jaukiasi jo galvoje. Vietos, dienos, veidai. Senis vėl regi savo kaimą, ryžių laukus ir matinius ar žvilgančius, nelygu valanda, languotus jų plotus, pėdais surištus ryžių javus, prinokusius mangus, savo draugo storulio…