Nežinau, kodėl jos jausmai man tokie, nes juk pažinojo mane. Daugybę sykių išvadino mane niekam tikusiu. Aš iš tikrųjų niekad netroškau jokios kitos, tik jos. Bet tai yra daug. Manau, nedažnai moteris…

Netobulinant asmenybės, neįmanoma sukurti geresnio gyvenimo. Užsibrėžęs tokį tikslą, kiekvienas mūsų turi ugdyti savo asmenybę, prisiimdamas tam tikrą atsakomybę už Žmonijos likimą: mūsų pareiga – padėti tiems, kuriems galime būti kuo nors…

Žengiau žingsnį pirmyn ir vėl atitraukiau koją atgal. Išgirdau dar vieną tamsaus vandenyno bangos puolimą į bekraštį krantą. Tuomet ryžtingai pasisukau ir nuėjau pirmyn per tirš- čiausią tamsą, vis gilyn į juodžiausią…

Mes abu supratome, kad tą naktį vagiame laiką. Išplėšiame jį iš tamsos, ryjame jį neišmatuojamais nesuskaičiuojamais bučiniais kažkur giliai į krūtinę, į slaptą sielos kišenę greta širdies, kad paskui, ilgus ilgus metus…

Nežinojau tada, nenumanau ir dabar, kas ir kaip kuria šį nematomą pasaulį, bet tikrai žinau, kad jis gali būti kuo puikiausiai matomas. Įsitikinau, kad, mums numirus, miršta fizinis kūnas, bet jo energija…

Clementine turėjo trūkumų, buvo nelabai motiniška ir turėjo polinkį į hipochondriją. Bet ji buvo kelrodė žvaigždė vienam iš iškiliausių XX a. vyrų, ir Winstonas, be jokios abejonės, mylėjo ją beveik šešiasdešimt metų.…

Be to, kadangi moters kūnas suteikia moteriai galimybę išnešioti vaiką, Gamta taip pat nori, jog moterys dar ir keistų to vaiko vystyklus jam gimus, vežiotų jį pas pediatrą ir, jei jau apie…

Lyg brūkšnys ant antkapio tarp datų – toks neišmatuojamai trumpas ir neapčiuopiamas tas mano laikas, kai reikia gyventi DABAR. Kažkur tarp meto, kai mėlynu parkeriu ankstinau gimimo datą mokinio pažymėjime, tepiau akių…

Ant kiekvieno kampo mums aiškiai pasakoma „tu negali“, „tau nepavyks be manęs“. Ir mes nedrįstame net pradėti… Neturint savo grožio specialisto, jaučiamas ir nevisavertiškumas. Tenka nusukti kalbą ar nuleidus akis prisipažinti, kad…

Susitikę kieme tėtis Gunia ir kaimynas Arnoldas šokdavo vienas kitam paspausti rankos – tas vyrų skubumas kuo greičiau ir tinkamai rimtais veidais pasisveikinti mane visada pralinksmindavo. Na pagaliau, pagaliau į mano rankas…