Burbulai, bankai ir pinigai

Truputėlį paburbuliuosiu. Ir man kartais galima. Apie bankus. Man amžinai iškyla su jais problemos, kai noriu apmokėti už didesnį pirkinį stambesnę sumelę. Pagal mano pasirašytą elektroninės bankininkystės sutartį vienos operacijos metu galiu pervesti tik 2000Lt, o per dieną – tik 4000Lt (jei noriu, galiu nuvykti į banko skyrių, nusipirkti slaptažodžių generatorių už 20Lt ir pasididinti limitą, bet kad aš nedažnai tokiom sumom švaistausi), todėl lieka kitas variantas – išsigryninti pinigėlius. (O dar vyriausybė nori sumažinti operacijų grynaisiais mastą, kai tokios sąlygos! Aš suprantu, kad tai neva dėl mano pačios saugumo, kad koks sukčius neįsisuktų į mano e-sąskaitą, bet na… negi darysiu įmonei po keletą pavedimų per parą kelias dienas, kol susimokėsiu už pirkinį?)

Amžinai pamirštu, kokią sumą per mėnesį galiu išsigryninti bankomate nemokamai. Kai skambinu ir teiraujuosi, nebeatsimenu po savaitės. Todėl šįkart nusprendžiau kreiptis per e-bankininkystės sistemą, siųsdama pranešimą. SEB bankas atsakė po poros valandų – konkrečiai nurodė sumos limitą bei mokestį už tai, jei jį viršysiu.

Tuo tarpu DnB Nord bankas eilinį sykį užkniso. Visų pirma juokinga, kad norėdamas siųsti pranešimą kontaktų centrui gali pasirinkti, ar jis bus pasirašomas, ar ne. Jei nusiunti nepasirašomą, gauni atsakymą: „Laba diena, dėkojame, kad naudojatės DnB NORD banko paslaugomis. Atsiprašome, tačiau pagal Jūsų pateiktą Nepasirašomą laišką negalėsime įvykdyti prašymo. Prašome parašyti Pasirašomą laišką, kurį reikia patvirtinti TAN kodais. Dėkojame“. Kokių velnių tuomet yra sukurta galimybė laiško nepasirašyti?

Saugumas

Uf, išsitraukiu iš po devynių užraktų tą savo TAN kodų popiergalį, kad pagaliau išsiųsčiau pasirašomą laišką. Atsakymą į jį gaunu po  daugiau nei paros (!), matyt labai ilgai užtruko atsakymo ruošimas. Rašoma: „Informuojame, kad gaunate įplaukas iš darbovietės, kuri yra sudarius darbo užmokesčio pervedimo sutartį. Todėl pagal pranešimą bankui apie taikytinas mokėjimo kortelės sąlygas pagal sutartį, Jums gali būt taikomi šie mokesčiai: iki 2011.04.01 mokestis už grynųjų pinigų išėmimą AB DnB NORD (Lietuvoje ir Latvijoje) ir SEB bankų bankomatuose – pagal pasirašytą sutartį; nuo 2011.04.01 išgryninus daugiau nei 3000 Lt per mėnesį, taikomas 0,4 proc. mokestis, kuris skaičiuojamas nuo sumos, viršijančios 3000 Lt limitą.

Ak jūs rupūžės!

Aš super saugiai išsiunčiau tą suknistą klausimą, tačiau gavau špygą: pagal sutartį, vaikeli, gali išsiimti… Kokia ta sutartis? Kokia ta suma, po velnių?!

Taipogi jie mane nervina su tuo reikalavimu kaitalioti prisijungimo slaptažodį kas kelis mėnesius. Na pamirštu aš, kai jų tiek daug, o kasdien neprisijunginėju! Ir neleidžia vėl to paties, kadaise buvusio nustatyti. Sakau, suvokiu, kad tai dėl mano pačios gerovės, tačiau gal kažkokiu būdu savanoriškai galėčiau sumažinti savo saugumo lygį?

Taigi va, ir paburbuliavau.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

MekDrop
2011 03 30 | 16:48

TAN kodai ir mane užknisa 🙁 Ypač kai jų klausia tuomet, kai internetas namuose atjungtas pamiršus susimokėjus, o į darbą pamirštu pasiimti šį lapą… tokiais atvejais tenka vietoj to, kad pasinaudot i-banku patogiai užsimokant mokesčius traukti į klientų aptarvimo kūrį nors punktą mieste… Laimei, dažnai taip man nebūna, tačiau tie keli kartai atsimena ilgam.

Iš kitos pusės, DNB i-linija turi visai neblogą vartotojo sąsają ir neįma kartais labai keistų mokesčių kaip daro VB (beje, dėl jų ir užsidariau savo sąskaitą tame banke). Tuo tarpu Snoras nors ilgą laiką buvo atsilikėlis, pastaruoju metu turi bene gražiausią ir patogiausią mano bandytą elektronio banko sistemą, kuri neprašo nei jokių super TAN kodų nei tokių nervingų slaptažodžių keitinėjimų. Beto, dar skaičiuoja kažkokius procentus už tai, kad pas juos laikai pinigus… bet į tavo sąskaitą (ne iš – kaip kiti daro). Kai po metų prisijungęs, visa tai pamačiau, išties maloniai visa tai mane nustebino… net kažkuria prasme pradėjau gailėtis, kad savo uždarbš pervedu į DNB 🙂

Kas liečia besikaitaliojančius slaptažodžius, aš jau kurį laiką įvedinėju slaptažodžių pakeitimo datas kaip naujus slaptažodžius. Tiesiog lengviau atsiminti mėnesį ir dieną nei kažkokią ilgą raizgalynę (beto, padeda ir tai, kad prisimindamas dar atsimenu kad data neturi būti senesnė nei trijų mėnesių senumo – nebent labai seniai būčiau jungesis). Galbūt tai ir nėra pats geriausias būdas, bet bent kol kas nieko geresnio nesugalvojau.

lorencapelegrini
2011 03 30 | 18:45

man tai perskaičius įdomiausia – o ką pirkai?

PinkCity
2011 03 31 | 8:59

Kadangi dar nenusipirkau, kol kas nesakysiu 😉

Hanerietė
2011 03 31 | 9:34

Mane irgi labai erzina taip dažnai keisti prisijungimo slaptažodį. Tai sugalvojau kaip daryti paprasčiau. Dabar, tarkim, mano slaptažodis yra 1111115, kai paprašo keistis, pakeičiu į 1111116. Kai vėl paprašo keisti, grįžtu prie pirmojo 🙂 tokiu būdu visada bent jau iš antro karto pataikau prisiminti dabartinį 🙂

PinkCity
2011 03 31 | 10:12

Tai kad neleidžia grįžti prie pirmojo! Sako – toks jau buvo. Aš irgi žaidžiu su skaičiais, bet kadangi naudojuosi dviejomis e-bankininkystės sistemomis, iš kurių viena keičiasi ne taip dažnai, kaip kita, kartais susimakaluoju ir va neseniai buvau užsiblokavusi priėjimą per tą užmaršumą. O telefonu galima tik atkurti seną slaptažodį! Taigi turėjau važiuoti į banką ir mokėti pinigus, kad suteiktų man naują…

Hanerietė
2011 03 31 | 10:51

Man tai leidžia, bet aš naudojuos Swedbanku. Gal tada jie ne tokie gudrūs 🙂
O kažkada sugebėjau užblokuoti kito žmogaus sąskaitą ir dar nuėjau į banką pasiaiškinti, kodėl 😀 nes tris kartus įsitikinusi savimi rinkau ne tą prisijungimo kodą. Tai gėda paskui buvo 🙂

m
2011 03 31 | 17:23

Pasiimk generatorių, kiek žinau seb’as dabar dykai juos dalina jei darbo užmokestį jiems pervedi. Gal ir kituose tas pats. O dėl limitų, jei ištuštins sąskaitą ką tada sakysi? Aišku viską versi ant banko ir prašysi kompensuoti, todėl jie tuos limitus ir uždėję, nes jei nuimtų patys tuos nuostolius dengtų.

PinkCity
2011 03 31 | 18:22

Mano alga į Nord’ą eina, o tie 20Lt už generatorių prašo. Taip dažnai didelėm sumom nesišvaistau, tai užtai ir neperku. Žinau, kad bankai save apsaugodami limitus nustatinėja. Iš vienos pusės smagu, kad rūpinasi, iš kitos nemalonu, kad man kyla papildomų sunkumų, o visų nesmagiausia, kad nesugeba normaliai ir laiku į laiškus atsakinėti. Iš esmės dėl tų laiškų ir sukurpiau tokį ilgą įrašą…

draugas
2011 04 04 | 23:03

To PinkCity: bent jau swedbanke tai leidzia nusistatyti nuolatinio slaptazodzio keitimo daznuma, maksimalus 50 dienu( nustatymai>> nustatymai). Gal kituose bankuose irgi kazkas panasaus yra?

Per daug saugu niekada nebuna, mane labiau neramina vis didejantys pavedimo mokesciai… 😉

Burbulai, bankai ir pinigai « Bankų naujienos
2011 04 16 | 5:35

[…] bankai ir pinigai https://www.pinkcity.lt Truputėlį paburbuliuosiu. Ir man kartais galima. Apie bankus. Man amžinai iškyla su jais […]

internetu
2020 12 23 | 21:39

Suprantu, kad gal pinigai laimės neneša, bet man yra labai svarbu būti gražioje aplinkoje, apsuptai gerų daiktų, važiuoti brangia mašina. Buvau pasiėmusi gan nemažą paskolą, kurią po to refinansavo kita įmonė, nes negebėjau jos grąžinti laiku dėl pasikeitusio darbo.. Reziume, viskas gavosi puikiai.

Palikti atsakymą