Apie Mamą

mama.jpgMamos diena. Kol kas sveikinu aš, manęs dar niekas. Labai smagu, kad tie džiaugsmai laukia ateityje. Be jokios abejonės, žmogus, nelaikęs rankose savo vaiko, niekada nesupras, koks jausmas tuomet apima, tačiau aš bandau įsivaizduoti. Kad neįtikėtinai nuostabus. Ir keistas. Būtybė, buvusi Tavo kūno dalimi, dabar kvėpuoja, mąsto ir jaučia savarankiškai. Nebūtinai taip, kaip norėtum. Kartais visiškai priešingai. Bet kai ji susižeidžia, suskausta ir Tau. Kai akys sužiba laime, savaime nusišypsai.

Mano bendradarbės, auginančios po vieną vaiką, sako, kad ir tiek gana. Kad kartais net per daug. Užaugau su sese ir broliu, todėl pati planuoju ne vienturtį auginti. Jos gudriom šypsenėlėm linksi – palauk, pažiūrėsim, kaip čiulbėsi, kai pirmą pasigimdysi. O vat tokie dalykai mane žiauriai siutina – kai žmonės mano, kad jų patirtis turėtų būti man rodiklis. Atsimenu, mokykloj auklėtoja vis stengdavosi mano poetišką dūšią nuraminti – baigsi mokyklą, įsuks rutina, liausies eiles pilsčius. Nes jai taip atsitiko. O aš jausti nenustojau, ir ji buvo neteisi. Lygiai taip pat norisi tom kolegėm atsikirst, bet jos vėl – Tu dabar taip šneki… Mano tėvai tris užaugino, draugai antro laukiasi, ir pilna šeimų, nebijančių tokių iššūkių. Nes klyksmus naktimis atperka apkabinimas.

Jei esi mama, tai supranti. Su tuo ir sveikinu Tave šiandien.

Taip pat tikriausiai nereikia sakyti, kad man pati geriausia – mano mama. Myliu Tave!

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

2 Komentarai

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

Salomėja
2008 05 04 | 11:23

Oi kokia tu teisi. Žmonės viską mėgsta primetinėt remdamiesi sava patirtim. Aš pvz., žinau, kad neturėsiu vaikų. Kai tai pasakau tampu arba antžmogiu (kadangi priežasčių neaiškinu, tai dar labiau nesuprantama), arba numojama ranka – ai palauk dar ir aš tavo amžiaus/kažkada taip kalbėjau.
Man sunkiai priimtinas tas primetimas.

Neringa
2008 05 04 | 23:02

O aš jau mama, ir manau, kad esi teisi 🙂 Nes nepaisant visų sunkumų, laikui atėjus vėl drąsiai galėčiau pakartoti (ir manau, kad taip ir padarysiu). Jei tavo bendradarbės būtų teisios, visi būtų vienturčiai. Iš kitos pusės, jos truputį teisios, nes turėti vaikų gerokai sunkiau ir gerokai smagiau nei atrodo 🙂

Palikti atsakymą